Gitanas Nausėda siūlo kelti egzaminų kartelę viduriniam išsilavinimui

Ano jo, į aukštąsias mokyklas reikėtų priimti tik tuos, kurie yra išlaikę mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus, o brandos atestatą duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis.

Pagal Prezidentūros parengtą ir penktadienį paskelbtą Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą, vienas iš trijų egzaminų priimant į aukštąsias mokyklas turėtų būti lietuvių kalbos, kitas – tiksliųjų mokslų, jį nustatytų švietimo, mokslo ir sporto ministras. Trečiąjį egzaminą rinktųsi pats abiturientas.

Dabar reikalaujama būti išlaikius mažiausiai vieną brandos egzaminą, nenurodant jo lygio – ar tai mokyklinis, ar valstybinis egzaminas. Tik norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje privalu būti išlaikius dar valstybinį matematikos egzaminą bei trečią pasirenkamą.

Savo pataisa valstybės vadovas siekia suvienodinti reikalavimus priimant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas.

Be to, jo siūlymas šiek tiek koreguoja Vyriausybės parengtas ir pateikimo stadiją Seime įveikusias pataisas, kad į aukštąją mokyklą būtų priimami asmenys, išlaikę valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamą egzaminus.

Anot prezidento projekto, trijų egzaminų reikalavimas nebūtų taikomas asmenims, išlaikiusiems du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.

Pagal prezidento siūlymą, vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius ne du mokyklinius brandos egzaminus, o du brandos egzaminus, iš kurių mažiausiai vienas būtų valstybinis.

Prezidentas taip pat siūlo nustatyti, kad dalį trumpųjų studijų būtų galima skirti pasirengimui studijoms bakalauro pakopoje, tokiu būdu sukuriant mechanizmą, kuris leistų asmenims pasiekti bakalauro pakopai numatytus reikalavimus per ilgesnį laiką.

Pagal projektą, priimant į aukštąsias mokyklas būtų numatyta vietų aukštojo mokslo „socialinei dimensijai užtikrinti“.

„Siūlome aukštosioms mokykloms turėti tam tikrą vietų skaičių, į kurias priimant būtų vertinami ne tik akademiniai stojančiojo rezultatai, bet ir papildomi kriterijai, pavyzdžiui, įgyta patirtis kur nors dirbant ar pan.“, – BNS sakė prezidento patarėjas švietimo klausimais Paulius Baltokas.

Teikiamomis Švietimo įstatymo pataisomis, norima įteisinti, kad vidurinėje mokykloje besimokančiam moksleiviui po tarpinio pasiekimų patikrinimo būtų sudaromas individualus planas, kaip pagerinti mokymosi rezultatus.

„Prezidentas siekia, kad siūlomos įstatymų pataisos prisidėtų prie įtampos mažinimo socialinėje aplinkoje, gerintų kriminogeninę situaciją socialinę riziką patiriančių vaikų atžvilgiu. Įstatymu kuriamos prielaidos ateityje padėtų skatinti regionų plėtrą, turint daugiau išsilavinusių ir į darbo rinką pasirengusių įsilieti asmenų“, – teigiama Prezidentūros pranešime.