Gimnazijos gali atsikvėpti: 31 mokinio klasėse ministrė nereikalaus

Žinią pasitiko plojimais „Įspūdį man paliko šios gimnazijos mokiniai. Nesvarbu, kad į laboratorijas įėjome gana nemažas būrys, jie į mus mažai kreipė dėmesio, mieliau užsiėmė savo veikla, darė eksperimentus. Vadinasi, vaikams šiose pamokose išties yra įdomu, jie mėgaujasi tuo, ką daro“, – „Pajūrio naujienoms“ pasidžiaugė J. Šiugždinienė.

Išvykti už ministerijos sienų ją ir specialistus paskatino siekis, mokslo metams baigiantis, su ugdymo įstaigų vadovais ir pedagogais Kretingoje, o paskui regiono mastu Klaipėdoje pasikalbėti apie aktualiausias švietimo problemas, tarp kurių atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimas, įtraukusis ugdymas ir kt.

Anot rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininko Tomo Abelkio, neramiausia, kad nuo 2024 m. šalies gimnazijose turėtų būti privalu sudaryti ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases, kuriose bendrai ugdytųsi ne mažiau kaip 31 mokinys. Būtent dėl šio rodiklio Kretingos rajone kilo grėsmė gimnazinių klasių nelikti gilias tradicijas turinčioje Salantų, taip pat Darbėnų ir Vydmantų gimnazijose.

„Matom, kokios perspektyvos, kokia linkme reformos eina tiek medicinoje, tiek švietime – gąsdina tai, kad dabar viską mėginama sutraukti į teritorijų centrus“, – kalbėjo T. Abelkis.

Jo nuomone, gerų rezultatų mokiniai gali pasiekti besimokydami šiek tiek mažesnėse klasėse ir savo namų aplinkoje, iki mokyklos nevažiuojant po 30 ar 40 kilometrų. „Iš patirties žinau, ką tai reiškia vaikui, pačiam yra tekę į mokyklą važinėti“, – sakė komiteto pirmininkas.

Ministrė patikino, kad nuostatos dėl 31 vaiko III klasėse ketinama atsisakyti. Tokia žinia buvo pasitikta pedagogų plojimais. „Bet pasakysiu, dėl ko man širdį skauda – kad nuo rajonų centrų nutolusių įstaigų mažose klasėse vaikai neturi galimybės aukščiausiu lygiu mokytis fizikos, chemijos, dėl to egzaminų iš šių dalykų nelaiko.

Paskui skundžiamės, kad Lietuvai trūksta inžinierių, chemijos, fizikos specialistų“, – kalbėjo J. Šiugždinienė. Jos nuomone, rajoninės gimnazijos nuskurdinamos, kai savivaldybėse neplanuojamas mokyklų tinklas, ragino tai atidžiau daryti. Tačiau Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė užtikrino: Kretingos rajone ir mokyklų tinklas, ir klasių komplektai yra planuojami.

Skatina stipendijomis, bet norimo rezultato nėra

Anglų kalbos mokytoja Rasa Kašinskienė teiravosi, kas daroma valstybės lygiu, kad į mokyklas pritrauktų jaunų mokytojų, nes senoji karta – ne amžina, o kas mokinius mokys toliau?

Anot ministrės, ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, kur labai geri atlyginimai. „Vadinasi, yra kitos priežastys, dėl ko jauni žmonės nenori būti mokytojai. Matyt, kitos darbo pozicijos jiems atrodo paprasčiau, patraukliau?“ – svarstė ji.

Pritraukti studentus bandoma mokant jiems 300, o paskutiniame kurse – 500 eurų stipendijas. Tačiau, be abejo, turinti stiprėti ir studijų kokybė. Akivaizdu, kad ugdymo lygis aukštosiose mokyklose kol kas yra seklus.

Netiesa, kad pedagogikos studijas daugiausia renkasi jaunimas, kurio pažymiai prastesni – pereinamasis balas stojant šiandien yra 7,2, tai yra aukštesnis negu stojant į kai kurias kitas profesijas, pavyzdžiui, informatiką arba teisę. Bet faktas, kad mokytojo profesija vis dar nėra populiari. Ministrės manymu, labai svarbu ir darbo atmosfera mokyklose, kaip kolektyvuose bendraujama.

Savivaldybės tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis sakė, kad į rajoną taip pat sunku pritraukti ir naujų sporto trenerių, pavyzdžiui, bėgimo. Ministrės teigimu, fizinio ugdymo specialistų paruošiama daug, lengvosios atletikos trenerių tikrai netrūksta, o kodėl jie neateina į rajonus dirbti, nežinanti. „Gal tai atlyginimo klausimas, gal kokios kitos sąlygos netinka?“ – svarstė ji.

Apie moksleivių lankomumą ir apie populiarėjančius „veipus“

Kilo klausimų dėl moksleivių lankomumo – kiek praleistų dienų galės pateisinti tėvai. Nuo 2019 metų pamokų nelankymas pateisinamas tėvų rašteliu, bet mokyklos negauna tikslių žinių apie mokinio sveikatą.

J. Šiugždinienė patikino, kad Švietimo, kultūros ir sporto ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gimnazijų asociacijos vadovais ieškojo galimybių, kaip, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, o gydymo įstaigų neapkraunant papildomomis pažymomis, būtų galima gauti informaciją, ar vaikas serga, kokios yra pamokų nelankymo priežastys.

Apsispręsta, kad tėvai per mėnesį galėtų pateisinti 5 dėl ligos praleistų pamokų dienas, kitas – sveikatos priežiūros įstaiga, mokyklai pateikusi duomenis apie tai, kad vaikas sirgo.

T. Abelkis iškėlė ir dar vieną problemą – mokyklose daugėja paauglių, apsinuodijusių nuo elektroninių cigarečių, vadinamųjų veipų. „Kaip ministerija žada situaciją suvaldyti? Mokytojai, jei ir pastebėtų, neturi teisės žvilgtelėti į vaiko kuprinę, ką jis ten įsidėjęs turi“, – kalbėjo komiteto pirmininkas. Jis priminė neseną įvykį, kai dėl apsinuodijimo į ligoninę buvo išvežtas paauglys iš Palangos senosios gimnazijos.

J. Šiugždinienės žodžiais, kartais norima viską sukrauti ant mokytojų pečių. Esą ne jos vadovaujamos ministerijos kompetencija spręsti, kiek giliai galima įeiti į vaiko erdvę, čia reikėtų kitų tarnybų – policijos, Sveikatos apsaugos ministerijos – įsikišimo. „Mes tik per prevenciją, per gyvensenos įgūdžių programas galime stengtis keisti mokinio vertybes“, – kalbėjo ministrė.

Uždavė galvosūkį: kaip finansuoti nevalstybinę mokyklą

Lydima Seimo nario Antano Vinkaus, rajono mero Antano Kalniaus, vicemerės Vaidos Jakumienės, rajono tarybos narių Justės Stonkutės, Vilmos Preibienės ir Mindaugo Černeckio, J. Šiugždinienė pabuvojo 90-mečio jubiliejų švenčiančioje Pranciškonų gimnazijoje, apie kurią daug gero pasakė ir šią ugdymo įstaigą baigęs Seimo narys, ir meras, ir Švietimo skyriaus vedėja. Direktorius Alvydas Virbalis prabilo apie didžiausią ugdymo įstaigos svajonę – pasistatyti naują sporto salę.

Vieta Šv. Antano rūmų pastato kiemo aikštelėje tam seniai numatyta, Kretingos rajono savivaldybės taryba sprendimui yra pritarusi. Pernai rugsėjo 1 d. gimnazijoje mokėsi 1 tūkst. 29 mokiniai.

Vykdant 2022–2023 m. m. ugdymo planą ir organizuojant fizinio ugdymo pamokas turimose sporto salėse, nėra galimybės įgyvendinti Lietuvos higienos normų, vienam mokiniui fizinio ugdymo pamokoje dabar tenka 6,28 kv. m ploto.

Svarbiausias klausimas – iš kur gauti finansavimą naujai salei pasistatyti. Anot A. Virbalio, nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų sporto salių ir sporto aikštynų plėtrai lėšų galėtų gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, jeigu ministerija inicijuotų tokią priemonę.

„Neturi reikšmės, kad religinės pakraipos gimnazija privati, svarbu, kad ji tenkina gyventojų poreikius. Mes jau neįsivaizduojam savo miesto be brolių pranciškonų, o broliai turbūt – be mūsų“, – užtarė A. Kalnius. Merą papildė Švietimo skyriaus vedėja A. Burbienė – gimnazija draugiška kitų ugdymo įstaigų atžvilgiu, racionaliai dalijasi patalpomis ir su Sporto, ir su Meno mokyklų moksleiviais.

Ministrė žadėjo pasidomėti galimais finansavimo šaltiniais salei statyti.

„Savivalda niekada nelaukia vien ministerijos finansavimo, o prisideda ir pati. Šiuo metu Savivaldybės ir Sporto rėmimo fondo lėšomis prie Pranciškonų gimnazijos baigiamas rekonstruoti sporto aikštynas, kuriuo, kaip tikimės, jau birželį naudotis galės tiek mokiniai po pamokų, tiek miesto visuomenė“, – sakė A. Kalnius, ministrę pakvietęs objektą pažiūrėti iš arčiau.

Iš Kretingos J. Šiugždinienė išvyko į Klaipėdą. Turizmo mokykloje ji susitiko su Klaipėdos, Skuodo ir Šilutės rajonų, Neringos, uostamiesčio bei Palangos švietimo bendruomenių atstovais. Susitikime taip pat dalyvavo ir nemažas būrys kretingiškių.