Energetikos aferos paleis lietuvius ubagais

Tačiau energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas sako, kad ne sprendimai, kuriuos opozicija tiesiai vadina aferomis, yra baisiausia.

Baisiausia, kad energetikos srityje visiškai susipykome su artimiausiais kaimynais estais bei latviais, pastarieji mums jau mojuoja milžinišku ieškiniu dėl elektros iš Rytų blokados. „Braliukai" patiria didžiulius nuostolius, nes yra priversti pirkti brangesnę elektrą iš kitur.

Baisi sutartis

Naująjį skandalą į viešumą iškėlė parlamentaras Artūras Skardžius, kuris per Seime vykusią Vyriausybės valandą finansų ministrės Gintarės Skaistės tiesiai šviesiai paklausė apie sutartį su „Equinor".

Ne paslaptis, kad Lietuva gerokai permoka ne tik už SGD terminalą, bet ir už pačias suskystintas dujas. Dėl Lietuvos pasirašytos sutarties su Norvegijos įmone „Equinor" mūsų dujų vartotojai kasmet permoka vidutiniškai po 30 mln. eurų, nes sutartis - absurdiška: dujas perkame trečdaliu brangiau nei yra rinkos kaina ir dar jų turime įsigyti gerokai daugiau nei yra poreikis.

Energetikos ministerija praėjusią kadenciją pateikė nutarimo projektą, kad šio kuro pirktume perpus mažiau, tačiau dujų tiekimą prižiūrinčios valstybės valdomos įmonės „Ignitis" teigimu, vis tiek turėsime mokėti už tokį dujų kiekį, koks numatytas sutartyje.

„Dabar „Ignitis" grupė pareiškė, kad susitarė su „Equinor" dėl sutarties pakeitimo, tai yra dėl dujų būtinojo kiekio teikimo, kuris kiekvienais metais mums atneša 30 mln. eurų žalos. Per 10 metų laikotarpį - 300 mln. eurų.

Tai yra ta sutartis, kurios Lietuvai seniai nebereikia, praėjusi Vyriausybė konstatavo, kad nereikia užtikrinti komercinių srautų. Tuo labiau kad šiais metais pradeda veikti „Amber Grid" jungtis su Lenkija, ji tikrai užtikrins saugumą tą X valandą.

Kam jūs pumpuojate pinigus iš Lietuvos į norvegų kompanijos „Equinor" kišenes? Ar jums tiesiog negaila mūsų vartotojų kišenių? 30 mln. eurų - tai ne 300 eurų.

Kodėl nesiimate priemonių nutraukti sutartį, nukirpti bambagyslę?" - G.Skaistės teiravosi A.Skardžius.

Apgaudinėjame Briuselį

Tačiau sulaukė ne G.Skaistės, o premjerės Ingridos Šimonytės aptakaus atsakymo.

„Tai yra klausimas energetikos ministrui, o ne finansų ministrei. Šis klausimas dėl privalomojo kiekio jau buvo svarstytas Vyriausybėje. Labai gerai, kad įsigalios jungtis su Lenkija, labai gerai, kad ji pradės veikti. Kai ji pradės veikti, tada bus aiškus pagrindas tiems kiekiams peržiūrėti ir juos mažinti", - atkirto premjerė.

A.Skardžius jai pareiškė, kad būtent Finansų ministerija kuruoja šią sritį, ji valdo „Ignitis" grupę, net yra specialus viceministras energetikai paskirtas. Tačiau, anot I.Šimonytės, tai, kad įmonės akcijų valdymas perduotas Finansų ministerijai, nereiškia, kad perduota ir energetika.

A.Skardžius tame įžvelgia dar vieną skandalą ir sako, kad dėl to Vyriausybę reikėtų apskųsti Europos Komisijai.

„Šimonytė pasiklydo tarp trijų pušų. 2013 m. informavome Europos Komisiją, kad atskyrėme elektros ir dujų perdavimą nuo skirstymo, kaip yra reikalaujama. Energetikos ministerijai liko perdavimas („Litgrid"), ESO su visa gamyba atiteko Finansų ministerijai.

Tai dabar Šimonytė sako, kad Dainius Kreivys valdo visą energetiką? Tai - šiurkštus ES teisės pažeidimas. Lietuvai už tai grėstų baudos, nes de jure mes laikomės Energetikos II paketo įgyvendinimo, o dabar ji visam Seimui viešai pareiškė, kad Energetikos ministerija valdo viską - ir skirstymą, ir perdavimą, ir gamybą, ir importą.

Apie tai Europos Komisiją reikia informuoti", - „Vakaro žinioms" sakė A.Skardžius.

Naujos aferos

Politikas sako, kad sutartį su „Equinor" būtina nutraukti.

„Vyriausybė nesumažino nei kiekių, nei kainos, tačiau 5 mln. eurų sumažino sumą. Kadangi sutartis neviešinama, spėju, kad pakoregavo tam tikrą formulės dalį: buvo prikaišioję įvairių priedų, už kuriuos mokamus pinigus veikiausiai pasidalindavo kaip „otkatus".

Kasmet turėdavome dengti maždaug 30 mln. eurų nuostolį, patiriamą dėl sutarties. Dabar Vyriausybė džiaugiasi, kad sutaupys 5 mln. eurų - tokia suma susimažino „otkatus". Bet vis tiek liks 25 mln. eurų žala. Nematau, kuo čia džiaugtis. Pinigų plovimas, ne kitaip", - įsitikinęs A.Skardžius.

Šią savaitę jis išsiaiškino ir dar vieną aferą, dėl kurios didėja elektros kainos vartotojams.

„Paaiškėjo, kad 2016-2021 m. 400 mln. eurų buvo padidinta „Ignitis" grupės įmonės ESO reguliuojamo turto vertė. Dėl to iš vartotojų buvo papildomai surinkta apie 160 mln. eurų. Turto vertė buvo padidinta avansu dėl žadėtų investicijų, kurių nebuvo, tačiau iš vartotojų per elektros tarifą pinigai buvo surinkti.

Negana to, ES Bendrasis Teismas pripažino, kad saugumo dedamoji, kuri buvo taikyta 2016-2019 m., yra neteisėta. Per tą laikotarpį iš vartotojų neteisėtai buvo surinkta dar apie 180 mln. eurų", - vardijo parlamentaras.

Jis ir šito pasiteiravo I.Šimonytės, tačiau premjerė tik pažadėjo, kad informaciją patikrins ir atsakys raštu.

Tęsiasi metų metus

A.Skardžius priminė ir kitas pastarojo meto didžiausias energetines aferas. Vien ko vertas faktas, kad SGD laivas „Independence", kainavęs 250 mln. dolerių, pasirinktas nuomotis už 720 mln. eurų per 10 metų.

Negana to, sutarta, kad per jį atvežamos „nepriklausomos" dujos bus bent trečdaliu brangesnės nei vidutiniškai ES.

Kitas skandalas - pasišauta Baltijos jūroje pastatyti vėjo elektrinių parką. Tai, preliminariais skaičiavimais, kainuotų apie milijardą eurų.

Vienas svarstytų variantų - jis būtų statomas pakėlus elektros tarifą, t.y. iš vartotojų kišenių. Ekspertai įspėjo, kad tokia investicija niekada neatsipirks.

„Verslas pastatytų savo sąskaita ir dar mokėtų valstybei už teisę gaminti elektrą, kaip yra normaliose valstybėse", - pastebėjo A.Skardžius.

Pasak jo, Vyriausybė jau nusipirko ir 4 akumuliatorius (po 50 MW) už bendrą 100 mln. eurų sumą. Šie esą reikalingi, kad juos būtų galima „paleisti" avarijos ar Rusijos puolimo atveju ir elektros tiekimas būtų tęsiamas be pertrūkio.

Tą patį užtikrintų ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, tačiau ją „paleisti" užtruktų keliolika minučių.

Lietuva iki 2024 m. nuomosis SGD terminalo laivą „Independence, o pasibaigus šiam laikotarpiui Seimo sprendimu turėsime savą laivą.

Tačiau nebūtinai tą patį. Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalų operatorė „Klaipėdos nafta" paskelbė konkursą ir laukia pasiūlymų įsigyti kitą. Tačiau tokio pat dydžio kaip ir „Independence", nors visi jau dešimtmetį keikiasi, kad terminalą pasistatėme per brangų ir per didelį.

„Ačiū Dievui, niekas neatsiliepė į kvietimą dalyvauti konkurse. „Independence" nuomos sutartyje nurodyta suma, už kiek mes, nuomojęsi 10 metų ir už nuomą sumokėję tiek, kiek kainuotų du laivai, galėsime „Independence" įsigyti - be jokio konkurso maždaug už pusę jo kainos.

Tad jį pirkdami iš viso sumokėtume kaip už pustrečio laivo.

O jei pirksime tokio paties dydžio naują laivą, niekas jo už pusę kainos neparduos, tad iš viso būsime sumokėję jau kaip už tris laivus", - įspėjo A.Skardžius.

Politikas nemano, kad energetiką valdo kvailiai.

„Manau, kad labai protingi ten sėdi, tik labai godūs, godumo užpiltomis akimis nemato, kad dėl tokių veiksmų Lietuvos gyventojai patiria energetinį skurdą.

Kai ateina į save lenktais nagais konservatoriai, tai ir pasipila energetinės aferos, nes Tauta jiems nesvarbi. Kaip sakydavo Patriarchas, tai ne Tauta, o šunauja", - reziumavo A.Skardžius.

Komentuoja energetikos ekspertas Prof. Vidmantas JANKAUSKAS:

Taip, mūsų energetikoje yra nemažai problemų ir jos ne geriausiu būdu sprendžiamos. Tačiau su kai kuriais kritikų pastebėjimais ne visai sutikčiau. Pavyzdžiui, su „Equinor" sudarytos sutarties neįmanoma nutraukti, buvo daugybę kartų bandyta ją pakeisti, persiderėti, bet niekam nepavyko.

Dabar sutartis pratęsta. Kita vertus, gal tai ir nėra labai blogai. Pažiūrėkime, kokios dabar yra aukštos rinkos dujų kainos.

O jei turėsime ilgalaikę sutartį su fiksuotomis kainomis, kad ir aukštomis, gal bus ir lengvi

au, nes kainos gali ir dar labiau išaugti. Tačiau net ir išaugus fiksuotos kainos nedidėtų. Negali žmogus žinoti, kas bus. O jei kalbėtume apie akumuliatorių pirkimą, tai jie tikrai yra reikalingi.

Kaip bebūtų, mes nuo 2025 m. turėsime atsijungti nuo Rytų ir dirbti kitoje - kontinentinėje - sistemoje. Ir dar nežinia, kaip mums seksis į tą sistemą įsijungti, nes dabar bandymai kaip ir nepavyksta.

Jei kalbėtume apie aukštus politinius strateginius klausimus, didžiausia mūsų bėda - niekaip nesurandame bendros kalbos su latviais bei estais.

Apie ką tik bekalbėtume. Dėl dujų ir anksčiau nepavyko susitarti, SGD terminalo laivą patys vieni statėmės ir dabar mūsų vartotojams vieniems visas jo išlaikymas atitenka.

Nesugebėjome prie bendros dujų rinkos prisijungti, nors latviai ir estai tą sugebėjo pasidaryti. Maža to, dabar dar ir dėl elektros susipykome tiek su latviais, tiek su estais. Iki tiek, kad latviai (o gal net ir estais) mus gali net į teismą paduoti. Lietuva aiškina, kad baltarusišką elektrą blokuoja, nes priimtas toks įstatymas, nors pati ir priėmė.

O įstatymo, kad ir koks jis būtų nemalonus, reikia laikytis. Įstatyme parašyta, kad elektros iš Astravo ne tik nepirksime, bet ir neįsileisime.

Latvija Lietuvą nori skųsti dėl to, kad apribojo elektros srautus. Latviai perka elektrą iš Rusijos, o didelė jos dalis teka per Baltarusiją ir Lietuvą. Kuris elektronas yra rusiškas, kuris - baltarusiškas, niekas negali atskirti.

Kitaip tariant, dėl Lietuvos priimto įstatymo Latviją dabar pasiekia žymiai mažesnis elektros srautas iš Rytų.

O Skandinavijoje dabar elektros kainos labai aukštos, todėl latviai pyksta, kad netenka galimybės pirkti pigesnę energiją. Skandinaviškos elektros kaina dabar tokia, kad neatsimenu, ar tokia yra buvusi - po 14-15 centų. Pridėkite skirstymą, tinklų priežiūrą.

Gyventojai dar moka po 14,1 cento už kilovatvalandę, bet „Ignitis" jau siūlo po 21-22 centus.

Tikiuosi, kad latviai tik pagąsdino, kai nei jie, nei estai nesikreips į tarptautinius arbitražus, nes būtų labai negražu, jei iš kaimynų sulauktume šimtamilijoninių ieškinių.

Gal pavyks kažkaip susitarti. Šiuo metu Europos komisarė energetikai yra estė. Todėl dabar ir Briuselyje neturime palaikymo.

Asociatyvus Arūno Bernacko koliažas