Ekspertai alkoholio suvartojimo mažėjimą sieja ir su didesniu žmonių sąmoningumu, ir su augančiomis pajamomis, ir su perkamosios galios smukimu

Be to, pastebima tendencija, kad vis didesnę visų suvartojamų svaigiųjų gėrimų dalį sudaro stiprusis alkoholis, kurį, dėl esą netolygios akcizų politikos, daliai vartotojų pirkti apsimoka labiau.

Kartu svarstoma, kad iš šių metų duomenų jau matyti, jog biudžeto pajamos iš akcizų alkoholiui bus mažesnės – nepaisant to, kad nuo sausio jie buvo padidinti.

Vartojimo mažėjimą galėjo lemti ir augančios pajamos, ir slopusi perkamoji galia

Valstybės duomenų agentūra (VDA) šią savaitę paskelbė, kad pernai vienam gyventojui teko 9,5 litro alkoholio, vienam vyresniam nei 15 metų – 11,2 litro. Identiška statistika fiksuota 2019 metais, itin panaši – 2018 m. ir 2020 m. VDA paskelbtais duomenimis, suvartojimas nuosekliai mažėjo nuo 2012 iki 2020 metų.

Lyginant su 2021 m., mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įstaigose pernai parduota 10,8 proc. mažiau alaus, 9,7 proc. – fermentuotų gėrimų ir kokteilių, 4,6 proc. – spiritinių gėrimų, 3,9 proc. – vyno.

„Aiškiai matome tendencijas, kad keičiasi žmonių įpročiai, vartojimo kultūra. Tad paskelbta statistika didelės nuostabos nesukėlė“, – Eltai sakė Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka.

Teigiamai metinius alkoholio suvartojimo pokyčius vertina Narkotikų, tabako ir kontrolės departamentas, atkreipiantis dėmesį ir į kitas VDA statistikos eilutes: per metus 148 mažiau žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholiu susijusių ligų, 4,2 proc. mažiau asmenų būdami neblaivūs nusikalto, 2,7 proc. – sukėlė eismo įvykį, 4,9 proc. – sukėlė eismo įvykį būdami girti prie vairo.

Ekonomistas Marius Dubnikovas išskiria, kad ilgametį alkoholio suvartojimo mažėjimą lemia augantis gyventojų sąmoningumas, efektyvios paskatos didinti jų fizinį aktyvumą. Alkoholio vartojimo įpročiai taip pat kinta darbo rinkoje įsitvirtinant nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai, dar pažymi jis.

Be to, reikšmingą įtaką alkoholio suvartojimui esą turi ir augančios pajamos – nepaisant to, kad svaigiųjų gėrimų įperkamumas didesnis, gyventojai nelinkę jais piktnaudžiauti, dėsto ekonomistas.

„Augant pajamoms žmogus pradeda persvarstyti savo vertybes ir galbūt ne svaigulys tampa tikslu, o skonis, laiko praleidimas.

Augant pajamoms atsiranda kiti prioritetai: sveikesnis, ilgesnis gyvenimas, didesnis įsitraukimas į visuomeninę aplinką. Pajamų augimas nereiškia, kad jei žmogus gali nusipirkti daugiau alkoholio, jis būtinai nusipirks“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

„Kuo sparčiau žmonių pajamos augs, tuo mes turėtume turėti mažiau problemų su alkoholiu. Aukštesnės pajamos lemia didesnį sąmoningumą, gyvenimo vertinimą“, – dėstė ekspertas.

Taip pat, teigia jis, įtakos turi veiksmingai vykdoma daugiametė akcizų politika. Pavyzdžiui, pakėlus akcizus pavyko pažaboti spirituoto vyno vartojimą.

„Akcizai tą sektorių visiškai sunaikino. Vienas dalykas, dalis to sektoriaus vartotojų – nepabijokime to žodžio – iškeliavo anapilin ir naujų nesusikūrė. Kiti perėjo į kitas alkoholio rūšis, nes spirituotas vynas tapo nebepatrauklus, per brangus“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

VDA duomenimis, alkoholinių gėrimų kainos 2022 m. per metus išaugo 11,4 proc. Labiausiai brango putojantis vynuogių vynas (15,3 proc.), lietuviškas alus (13,6 proc.), vaisių vynas (13,2 proc.). Importuotas alus brango beveik 12 proc., degtinė – dešimtadaliu.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas aiškina, kad alkoholio vartota mažiau, nes dėl infliacijos, pakeltų akcizų ir palūkanų normų žmonių perkamoji galia silpnėjo.

„Tiek infliacija, tiek palūkanos, tiek akcizai iš esmės sumažino gyventojų perkamąją galią. Pablogėjusi gyventojų finansinė būklė automatiškai lemia ir alkoholio vartojimo kritimą“, – Eltai komentavo A. Izgorodinas.

Nuogąstaujama, kad stipriųjų gėrimų suvartojama per daug

Anot statistikų, pernai 42,6 proc. viso vienam virš 15 metų amžiaus gyventojui tenkančio alkoholio sudarė spiritiniai gėrimai, 37,7 proc. – alus, 19,7 proc. – vynas, fermentuoti gėrimai ir kokteiliai.

Iš VDA pateiktų duomenų matyti, jog spiritinių gėrimų dalis bendroje suvartojimo statistikoje per dešimtmetį padidėjo nuo 33,1 proc.

M. Dubnikovo teigimu, stiprieji gėrimai – degtinė, viskis, konjakas ir kt. – sudaro per didelę dalį viso šalyje išgeriamo alkoholio.

„Vakarų Europoje matome, kad 20–25 proc. suvartojamo alkoholio yra stiprusis. Likusi dalis yra silpnasis – vynas, putojantis vynas, alus ir pan. Šioje vietoje linkstame labiau į Rytus pagal vartojimo kultūrą“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

„Iš tiesų, tam tikras susibalansavimas buvo matyti, bet greitesnio pasisukimo link silpnojo alkoholio vis tik norėtųsi“, – tęsė jis.

Pasak ekonomisto, silpnasis alkoholis sukelia mažiau rizikų jį vartojantiems dėl svaigulio: „Nes tiesiog fiziškai jo neišgersi tiek daug, kad būtų jau visiškai blogai.“

Jo nuomone, alkoholio akcizai Lietuvoje nėra tinkamai sureguliuoti, tad alkoholį dėl svaigulio perkantys vartotojai renkasi stipresnius gėrimus. Pavyzdžiui, pasak M. Dubnikovo, dar praeitoje Seimo kadencijoje buvo priimtos „drastiškos priemonės“ smarkiai padidinti akcizus alui ir vynui, tačiau stipriajam alkoholiui akcizas padidintas „kartais mažiau“.

„Yra tam tikrų kainų pokyčių ir kartais žmogus atėjęs į parduotuvę ir pasvarsto lygindamas silpno ir stipraus alkoholio kainą, kuri galbūt atrodo patrauklesnė“, – pastebėjo M. Dubnikovas.

„Vieni yra prisiekę fanai, kuriems nėra labai didelio skirtumo, kiek gėrimo vienetas kainuoja, pavyzdžiui, kiek vyno butelis pabrango. Bet yra dalis visuomenės, kuri tikrai renkasi svaigulį, nėra čia ko slėpti. Ir šie žmonės tuomet pasveria, kiek to svaigulio gali nupirkti už vieną, dešimt eurų. Jei tikslas yra toks, tada, be abejo, laimi stiprusis alkoholis, nes ten koncentracija yra didesnė“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu M. Zakarka nesutiko, jog spiritinių gėrimų Lietuvoje suvartojama daugiau nei silpnųjų.

„Prie alaus pridėjus vyną, kuris irgi priskiriamas prie silpnųjų gėrimų, jų dalis vis dar bus didesnė nei stipriųjų“, – sakė jis.

Anot alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų atstovo, tai, kad statistika rodo didesnį stipriųjų gėrimų suvartojimą dar nereiškia, kad jis vartojamas tiesiogiai. Atvirkščiai, tikina jis, grynojo alkoholio išgeriama vis mažiau.

„Reikia suprasti, kad žmogus dažnai gali nusipirkti stiprų gėrimą ne tiesioginiam ar grynam jo vartojimui, bet kokteilių, įvairių mišinių ir pan. darymui. Ir Europoje, ir pasaulyje matome tendenciją, kad grynojo alkoholio vartojimas tikrai mažėja, tačiau dažnai jis perkamas kartu su kitais komponentais tam tikriems gėrimams gaminti“, – dėstė M. Zakarka.

Pajamos iš akcizų gali būti mažesnės

VDA pažymi, kad alkoholio brangimą lėmė 2022 m. pakelti akcizai, dar didėję ir šiemet.

Tuo tarpu Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad sumažėjus vartojimui, tačiau paaugus akcizui pernai iš alaus akcizų surinkta 13,7 proc. daugiau akcizo pajamų nei 2021 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 6,1 proc. daugiau, spirituotų gėrimų – 0,1 proc. mažiau.

Bendra alkoholinių gėrimų akcizų įplaukų suma buvo 3,3 proc. didesnė nei 2021 m. ir siekė 429,43 mln. eurų.

Akcizai alkoholiui nuo sausio padidinti dar labiau, dėl to tikimasi į biudžetą surinkti papildomus 20,6 mln. eurų. Vis tik, pasak A. Izgorodino, šiemet jau galima pastebėti, kad akcizų padidinimo nepakaks esamam biudžeto pajamų iš akcizų lygiui išlaikyti.

„Balandį daugumoje alkoholinių gėrimų segmentų matėme, kad valstybės pajamos iš alkoholio akcizų mažėja. Tai reiškia, kad pakilę alkoholio akcizai jau nebekompensuoja realaus alkoholio vartojimo sumažėjimo. Dėl to matome valstybės biudžeto pajamų iš alkoholio akcizų kritimą“, – pastebėjo A. Izgorodinas.

Nuo sausio 1 d. padidėjus tarifams, vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. kaina padidėjo apie 0,09 Eur/0,5 l , vyno ir kitų fermentuotų gėrimų virš 8,5 proc. 0,11 Eur/0,5 l, tarpinių produktų iki 15 proc. 0,10 Eur/0,5 l, tarpinių produktų virš 15 proc. 0,14 Eur/0,5 l, Stipriųjų gėrimų, turinčių etilo alkoholio, 0,34 Eur/0,5 l, o alaus 0,03 Eur/0,5 l.