Ekonomistai prabilo, ko laukti 2024 m.: algos gali įspūdingai paaugti, bet pozityvumo nedaug

Nors ekonomistai neslepia, kad metai buvo sudėtingi, jie buvo geresni, nei galima tikėtis metų pradžioje. Kaip sako ekspertai, dabar į 2024 metus ateiname ganėtinai normaliomis sąlygomis, tačiau pozityvumo nėra daug. 

Vangesnės ekonomikos epizodas

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė akcentuoja, kad šiemet turėjome tokią gana vangią ekonomikos dinamiką.

„2023-ieji pasižymėjo BVP smuktelėjimu po keleto tikrai sėkmingų ekonomikai metų, kada sparčiai augo eksportas, pramonės produkcija. Pernykštis infliacijos šoko šleifas veikė gyventojų perkamąją galią ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų kertinėse eksporto rinkose.

Be to, tiek įmonės, tiek gyventojai pajuto aukštų palūkanų normų aplinką ir atitinkamai visa tai turėjo poveikį mūsų BVP rezultatams. Sakykim, nutiko toks vangesnės ekonomikos epizodas“, – situaciją komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto ekonomistė sako, kad minėtų dirgiklių akivaizdoje Lietuvos ekonomika išlieka stipriai nepaveikta.

„Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, nes vis dar išlieka labai aukštos darbo rinkos, fiksuojamas atlyginimų augimas. O žemas įsiskolinimo lygis leidžia išvengti aukštų palūkanų normų plačios įtakos.

Tiek gyventojai, tiek įmonės yra vieni mažiausiai santykinai įsiskolinusių Europos Sąjungoje.

Tad tas palūkanų normų poveikis makroekonomine prasme nėra stiprus ir reikšmingas kaip kitose brandžiose ekonomikose, kur gyventojai yra įsiskolinę“, – mintimis dalijosi ekspertė.

„Buvo geresni, nei galima tikėtis“

Kad metai buvo sudėtingi, sako ir „Cidadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Nepaisydamas to, jis įžvelgia ir pozityvumo – jie buvo geresni, nei buvo galima tikėtis 2023-iųjų pradžioje.

Vienas iš pavyzdžių yra infliacija. Pasak pašnekovo, 2022 m. gruodį infliacija Lietuvoje siekė 20 proc., šių metų gruodį – 1,6 proc. „Tai yra labai rimtas infliacijos sulėtėjimas, kurio mažai kas tikėjosi dar šių metų pradžioje“, – sako A. Izgorodinas.

Kitas teigiamas dalykas – imant bendrą situaciją ekonomikoje, ji išliko labai stipri. Kaip sako ekspertas, nors visa ekonomika stagnuoja, didelio nukritimo nėra. 

„Ta situacija buvo labai skirtinga skirtinguose sektoriuose – pramonės, transporto srityse situacija buvo tikrai prasta ir šie metai pramonei ir transportui yra nurašyti, bet kituose sektoriuose situacija išliko ganėtinai nebloga, turint omenyje visas rizikas ir aplinkybes. Tai sakyčiau, kad ekonomika nustebino gana teigiama prasme ir sakyčiau, kad buvo atspari visoms negandoms ir visoms rizikoms“, – aiškino jis.

Velkasi 2022 m. šleifas

Ekonomistas Marius Dubnikovas 2023-iuosius apibūdina kaip normalizacijos metus. „Jeigu 2022 m. buvo beprotiškos infliacijos, iššūkių ekonomikos, energetikos srityse ir panašiai metai, tai šiais metais visos tos problemos, kurias turėjome prieš metus, nyko ganėtinai sparčiai“, – pasakojo ekspertas.

Visų pirma, M. Dubnikovo teigimu, per 2023 m. susinormalizavo energetikos kainos: „Matėme visų lobistinių grandinių atsikimšimą ir susitvarkymą, kas lėmė prekių komponentų ir viso kito, ką galime pirkti ir parduoti, kainų normalizaciją“. 

Taip pat, anot ekonomisto, svarbu pabrėžti faktą, kad pasaulis, ypač Europa, išmoko gyventi be rusiškų dujų. Taip pat matėme sustiprėjusį pasitikėjimą ekonomika iš gyventojų pusės, nes sumažėjo infliacija. 

Statistikai skelbia, kad bendras kainų lygis Lietuvoje ne tik mažėja, bet ir gruodį fiksuota daugiau nei pusės procento mėnesio defliacija. Kitas momentas – didėjančios pajamos žmonėms, kuriuos palietė infliacija. Tačiau tik paskutiniais mėnesiais buvo galima kalbėti, kad pajamų augimas yra reikšmingesnis negu infliacija.

„Apibendrinant šie metai yra geras įėjimas į kitus metus, ir jeigu kažkas pasaulyje nenutiks labai blogo arba kas nors nepasistengs, kad taip nutiktų, iš tiesų mes galime kalbėti, kad į kitus metus mes einame su normalizuota ekonomika ir ekonominiais iššūkiais“, – mintimis dalijosi M. Dubnikovas.

Mokesčių reforma – metų nusivylimas?

Nors politikai šiais metais buvo aktyvūs ir turėjo nemažai iniciatyvų, mokesčių reforma taip ir liko neįgyvendinta. Pasigirsta sakančių, kad tai didžiausias metų nusivylimas.

Tačiau M. Dubnikovas tokiai minčiai pritaria ne visai ir sako, kad tai net ne metų nusivylimas, o visos kadencijos.

„Aš tai sakyčiau, kad čia ne metų nusivylimas, čia visos šitos kadencijos nusivylimas, nes dabar, kai iki rinkimų liko mažiau nei metai, akivaizdu, kad reformos nebeįgyvendinsi. O mokesčių normalizavimas, peržiūra, didžiausia (valdančiųjų – Alfa.lt) deklaracija“, – situaciją įvertino ekspertas.

Jis taip pat akcentuoja, kad mokesčių reforma turėjo gerą laikotarpį: „2 metai, kai nevyksta jokie rinkimai. Tai retai pasitaiko. Absoliučiai buvo galima priimti visokiausius – ir populiarius, ir nepopuliarius – sprendimus. Sakyčiau, kad buvo neatliktas tinkamai darbas ir ta mokesčių reforma žlugo.“

Tačiau tai dar – ne blogiausia, kas galėjo nutikti. Anot M. Dubnikovo, kartais nepadaryti darbų nėra taip blogai, kaip juos padaryti bet kaip: „Tas paketas, kuris buvo siūlomas, buvo nepriimtinas bet kokiai grupei žmonių. 70 skirtingų organizacijų pasirašė bendrą laišką, kad ta reforma būtų stabdoma. Kad tiek skirtingiems interesams atstovaujančių organizacijų sutartų istorijoje dar nėra buvę. Tai rodo, kad mes einame netinkamu keliu.“

Dabar geriausias dalykas, kuris gali nutikti, pasak ekonomisto, yra rinkiminių programų praplėtimas.

„Artėjant rinkimams, (mokesčių reformos iniciatoriai – Alfa.lt) turėtų įsirašyti į savo rinkimines programas idėjas, kaip jie norėtų pasiūlyti rinkėjams mokesčių pokyčius. O rinkėjas, eidamas į rinkimus, galėtų prognozuoti, kokį pasirinkimą jis daro ir koks tas sprendimas bus, nes akivaizdu, kad tas klausimas yra pribrendęs ir turės eiti į kitą kadenciją.

Norėtųsi, kad jau politikai ateitų su savo siūlymais ir atviromis kortomis, kad nebūtų nustebimo, kaip buvo šiais metais“, – pasakojo ekonomistas.

Kokie nusimato 2024-ieji?

Kaip sako M. Dubnikovas, dabar į 2024 m. ateiname su gana normaliomis sąlygomis. Anot jo, 2024 m. nusimato palūkanų mažėjimas, kuris turėtų padėti gyventojams, turintiems skolų. Taip pat kitais metais, tikėtina, šiek tiek mažiau negu 10 proc. augs atlyginimai.

„Nuo 7 iki 9 proc., matysime, kokia įtaka tai bus. Tai bus, rodos, nuo 2008 m. iš eilės (pastebimas – Alfa.lt) tęstinumas, kai atlyginimai auga dideliais žingsniais, kas reiškia, kad, nesant infliacijos, žmonių pajamos realiai didės“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Nepaisant to, pašnekovas prognozuoja, kad 2024 m. mes turėsime ir šiek tiek iššūkių. Ekspertas sako, kad labiausiai nerimą kels santykiai su Lietuvos verslo partnerėmis, t. y. šalimis, į kurias Lietuva eksportuoja daugiausia – Lenkija, Vokietija, Latvija, Skandinavijos šalimis.

„Mes priklausysime nuo aplinkinių šalių ir jų ekonomikos. Skandinavija vis dar turi (ekonominių – Alfa.lt) problemų. Švedijoje apskritai prognozuojamas ekonominis susitraukimas, Vokietijoje prognozuojamas menkas augimas. Visa tai gali mums sudaryti neigiamų kliūčių. 

Tai čia ta neigiama pusė, bet kas yra džiugu, tai mažėjančios palūkanos ir nekilnojamojo turto štilis, kuris buvo 2023 m. Galbūt mažėjančios palūkanos išjudins nekilnojamojo turto rinką, šiek tiek padidins sandorių skaičių, kas leistų įvesti gyvybės į šį sektorių. Jeigu taip nutiktų, kiltų šiek tiek paklausa statyboms, baldams ir panašiai“, – mintis dėstė ekonomistas.

Nors M. Dubnikovas naujiems metams įžvelgia daugiau teigiamų nei neigiamų prognozių, riziką kelia ir geopolitiniai neramumai pasaulyje. Jei matysime konfliktų tarp valstybių paaštrėjimą, pašnekovas įspėja, kad visos teigiamos prognozės gali būti akimirksniu nubrauktos. 

Pozityvumo nedaug

Tačiau ne visų ekonomistų prognozės ateinantiems metams tokios pozityvios. I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad ekonomikos augimo šiemet nebus. „Turėsime labai nedidelę recesiją.

Bet tai yra objektyvu, nes pranokti tokius pastarųjų metų rezultatus, pasikeitus aplinkybėms tiek pinigų rinkoje, tiek geopolitinėje plotmėje, tiek gyventojų elgsenoje, matyt, būtų sunku“, – sakė ekonomistė.

Nepaisant to, kad ekonomika stabtelėjo, gyventojų situacija, anot ekspertės, pamažu turėtų gerėti.

„Infliacijos banga, kurią sukėlė neekonominės prigimties veiksniai 2022 m., atsitraukia. Infliacijos metinis pokytis jau yra sugrįžęs į normalų lygį, o atlyginimų augimas yra gerokai didesnis už infliaciją.

Tai reiškia, kad jau 2023 m. pabaigoje perkamoji galia po truputėlį pradėjo atsitiesti ir ta tendencija dar labiau išryškės“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

A. Izgorodinas prognozuoja, kad 2024 m. skirsis nuo 2023-iųjų.

„Manau, kad kitų metų pusmetis bus sudėtingas, manau, kad situacija ekonomikoje gali šiek tiek ir pablogėti. Situacija gali blogėti darbo rinkoje, ypač prekybos, transporto, statybų, restoranų ir kavinių segmentuose. 

Bet antras pusmetis turėtų būti pastebimai geresnis. Jeigu Europos Centrinis Bankas pradeda mažinti palūkanas nuo balandžio mėnesio, tai reiškia, kad nuo kitų metų antro pusmečio pradžios ganėtinai nemaža dalis gyventojų tai pajaus savo finansuose“, – aiškino A. Izgorodinas.

Prognozuojama, kad Europos Centrinis Bankas kitais metais 7 kartus sumažins palūkanas, o pirmas palūkanų mažinimas prasidės nuo kitų metų balandžio mėnesio.

„Aš gal būčiau atsargesnis ir sakyčiau, kad 7 palūkanų mažinimai yra labai drąsu, bet faktas, kad dėl infliacijos sulėtėjimo ir dėl to, kad euro zonos ekonomika yra nusilpusi, Europos Centrinis Bankas bus priverstas mažinti palūkanas“, – svarstė jis.