Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įdarbina tik savus žmones?

Pasirodo, kad tokia praktika, kai į pareigas priimami savi, galėjo būti vykdoma. Konkursą laimėjus netinkamam kandidatui, jis į darbą nė nepakviečiamas.

Taip nutiko vilniečiui Jonui Juodkai. Jis prieš dvejus metus dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje paskelbtame konkurse užimti Strateginių prekių politikos skyriaus patarėjo pareigas.

Konkursą jis laimėjo, tačiau buvo labai nustebęs, kai sužinojo, kad po to, kai su rezultatais susipažino ministerijos vadovybė, į darbą vyras pakviestas nebuvo.

Jam buvo pasakyta, kad ministrės sprendimu ši pareigybė panaikinama. Jokios kitos pareigos jam nebuvo pasiūlytos, vyras nesulaukė ir atsiprašymo.

Dar neseniai naują politinę kultūrą žadėjusiems „laisviečiams" buvo suteikta „jaunųjų bebrų" etiketė.

Paaiškėjo, kad A. Armonaitės vadovaujamoje ministerijoje ir Susisiekimo ministerijoje, kuriai taip pat vadovauja „laisvietis" Marius Skuodis viceministrių pareigas užima pusseserės, iš kurių viena buvo A. Armonaitės klasiokė.

Kita ministrės klasiokė patraukė visuomenės dėmesį, kai paaiškėjo, kad ji, būdama A. Armonaitės viceministro žmona, laimėjo konkursą valstybės įmonės „Lietuvos geležinkelių", kuri yra atskaitinga Susisiekimo ministerijai korporatyvinių reikalų direktorės pareigoms užimti.

Pasirodo, kad šios istorijos nėra vienintelės, keliančios klausimą dėl to, pagal kokius kriterijus į ministerijas dribti priimami žmonės.

Šių skandalų fone vilnietis Jonas Juodka prisiminė savo istoriją.

J. Juodka dar 2021 spalio 5 d. vykusiame konkurse buvo atrinktas darbui į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.

Tačiau nesulaukęs kvietimo į darbą ir pasiteiravęs dėl procedūrų, vyras sužinojo, kad dirbti pakviestas jis nebus, o minėta pareigybė yra naikinama.

Be to, vyras sako, kad jau po kurio laiko ministerijoje buvo skelbiamas analogiškas konkursas, tik jau su šiek tiek pakeistomis sąlygomis.

- Kas jus paskatino prisiminti šią istoriją dabar? - „Vakaro žinios" paklausė J.Juodkos.

- Išilus istorijoms dėl nepotizmo atvejų ministerijoje, prisiminiau savo atvejį, juk nemali patirtis buvo su ta pačia ministerija. Iš pradžių maniau, kad tai tebuvo vienetinis atvejis, bet dabar galvoju, kad tai labiau panašu į sistemą.

Aš ir tuomet domėjausi galimybe teisiškai apsiginti dėl tokios situacijos.

Kalbėjau su viena geriausia teisininkų įmone Lietuvoje, bet jie pranešė, kad nenorėtų eiti į teisinius ginčus su valdžios atstovais, nes įmonėje gali kilti interesų konfliktas. Iš mažesnių teisininkų supratau, kad konkrečių garantijų laimėti nėra, o teisminis kelias gali užtrukti kelis metus.

- Kaip sužinojote, kad laimėjote konkursą?

- Tą pačią dieną nuotolinio ryšio priemonėmis komisija pranešė, kad esu laimėtojas ir su manimi bus susisiekta. Tikėjausi skambučio iš būsimo darbdavio ar elektroninio laiško su nurodymais, ką toliau turėčiau daryti.

Kadangi žinių nesulaukiau, kreipiausi į Valstybės tarnybos departamentą, kuris ir atlieka pirminį patikrinimą, vėliau pateikia informaciją ministerijai apie kandidato atitikimą eiti pareigas.

Paskambinus į departamentą, man buvo pasakyta, kad informacija perduota ministerijai.

Skambinau į ministerijos Teisės departamentą, bandžiau susisiekti su vadovybe, atsakymų negavau.

Vieno pokalbio telefonu metu man buvo pasakyta, kad atsakymas bus neigiamas ir kad ne nuo pačių darbuotojų priklauso šitas klausimas, bet gausiu oficialią informaciją raštu.

Visiškai nesitikėjau, kad taip gali atsitikti. Kaip galima jaustis, gavus tokį atsakymą iš įstaigos, kurioje laimėjai konkursą?

Gal po mėnesio gavau raštą iš ministerijos, kurį pasirašė ministrė Aušrinė Armonaitė. Jame nurodyta, kad darbo pozicija, kurios konkursą laimėjau, yra naikinama. Ir viskas. Nebuvo nei atsiprašymo, nei apgailestavimo.

- Ar pats įtariate, kodėl ši situacija susiklostė būtent taip?

- Mano artimųjų nuomone, kuri, manau, yra arti realybės, galbūt konkursą laimėti turėjo kitas asmuo. O tada tiesiog buvo ieškoma teisinių priemonių panaikinti konkurso rezultatus.

- Manote, buvo laukiama konkretaus kandidato?

- Galimai. Juk ta pozicija ir dabar yra ministerijoje.

Toms pačioms funkcijoms atlikti kiek vėliau konkursas buvo paskelbtas vėl. Aš jame dalyvauti jau negalėjau, nes šį kartą buvo reikalaujama teisinio išsilavinimo, o šio kriterijaus aš neatitikau.

Bet matyti, kad ši pozicija yra ir dabar. Sunku komentuoti, ar tai yra normalu.

- Konkursą vykdo departamentas, o vėliau rezultatus tvirtinti perduodama ministerijos vadovybei. Esate Lietuvos žaliųjų partijos narys. Gal neatitikote pagal politines pažiūras?

- Girdėjau ir tokių pasvarstymų. Nors Lietuvos žaliųjų partija nėra labai didelė ar įtakinga.

Be to, jeigu žmogus yra politiškai aktyvus ar dalyvauja visuomeninėje veikloje, manau, tai neturėtų būti argumentas atrenkant ar neatrenkant žmogaus į pareigas.

Jeigu mūsų valdžios institucijose taip vyksta, tuomet tai yra kraupu. Kyla klausimų dėl kompetencijų vadovauti ministerijai.

- Nesate naujokas politikoje. Tenka girdėti apie atvejus, kai konkurse parengiamos sąlygos konkrečiam kandidatui?

- Kelias kadencijas dirbau Vilniaus miesto savivaldybės taryboje ir, kiek mačiau, visuomet konkursai buvo rengiami remiantis įstatymais. Kilus ginčui, yra teisinės priemonės. Bet tokio atvejo, kaip nutiko man, nei girdėjau, nei mačiau.

Jeigu jau žmogus laimi konkursą, manau, kad priimančioji organizacija turi priimti laimėtoją. Jeigu yra sprendimas dėl reorganizacijos, priimtam žmogui turėtų būti siūlomos įstatymu numatytos sąlygos: pozicijos pakeitimas ar kitas sprendimas.

Neturi viskas vykti tokiu keisti būdu. Kiek teko bendrauti su ministerijų atstovais, išgirdau, kad tai unikali ir stebinanti praktika. Panašu, kad tai tikrai yra inovacijų ministerija. Šiuo atveju ji pateisina savo pavadinimą (juokiasi).

- Bet į rinkimus ėjusi Laisvės partija kalbėjo apie naują politinę kultūrą, naujus politinius standartus. Tai ir yra tie naujieji standartai?

- Buvo kalbama, kad partija pasisako už skaidrumą ir yra prieš nepotizmą. Kaip ten bebūtų, rinkiminiai pažadai kartais nepateisina žmonių lūkesčių. Ir tai nulemia žmonių nusivylimą ne tik konkrečia politine organizacija, bet ir visomis partijomis.

- Iš partijos komunikacijos tiek jūsų, tiek kitais skandalingais atvejais, panašu, kad nematoma nieko blogo.

- Būtent tai labiausiai ir stebina, kad iš pačių politikų nėra refleksijos apie tai, kas sistemoje yra negerai. Nes sakyti, kad viskas yra puiku, tikrai neįmanoma. Man tuomet kyla klausimas, kiek tokių atvejų būna?

- Ministerija formuoja tam tikros srities politiką šalyje. Jeigu asmeniniai ryšiai tampa svarbesni nei kompetencija, kokių sprendimų galima tikėtis?

- Tai ir yra atsakymas. Kad žmonių nusivylimas yra suprantamas.

Ministerija savo kaltės nemato

„Vakaro žinios" kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją su klausimais, kodėl J.Juodka nebuvo priimtas į darbą ir ar toks sprendimas buvo grindžiamas politiniais argumentais.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija konkursą į minimas skyriaus patarėjo pareigas paskelbė 2021 m. liepos mėnesį. Konkursas truko apie tris mėnesius.

Lapkričio mėnesį ministerija, įvertinusi realų darbuotojų poreikį, keitė ministerijos skyrių struktūrą ir minėta pareigybė skyriuje buvo panaikinta. Norime pabrėžti, kad ministerijoje darbuotojų pareigybių sąrašas nuolat keičiamas ir atnaujinamas pagal realų poreikį.

Naujas konkursas į šias pareigas vėliau nebuvo skelbtas, nes jos jau buvo panaik intos. Nuo 2021 metų rudens minima panaikinta pareigybė nebuvo atkurta", - atsakė ministerija.

Visgi, šiuo metu ministerijos interneto puslapyje galima pamatyti, kad Strateginių prekių politikos skyriuje yra patarėjo pareigos ir jos yra užimtos.

Tačiau panašu, kad ministerija to nelaiko pareigybės atkūrimu.

„Skyriuje jau ne vienus metus dirbęs vyr. specialistas buvo labai gerai įvertintas už darbą 2022 m. ir nuo 2023 m. kovo mėn. paaukštintas į patarėjo pareigas, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų", - pakomentavo ministerijos atstovai.