EK kritikuoja Vilnių dėl netinkamai perkeltų įstatymų, susijusių su vaikais įtariamaisiais

Komisija dėl to nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą išsiųsdama oficialų pranešimą šioms šalims, nes jos „nevisiškai perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvą dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji“.

Savo ruožtu Teisingumo ministerija BNS nurodė inicijavusi Komisijos pateiktų išvadų ir nacionalinio reguliavimo lyginamąjį vertinimą, kuriuo bus ieškoma nacionalinio ir direktyvos reguliavimo neatitikčių.

„Jas identifikavus bus inicijuojamos atitinkamos teisės aktų korekcijos. Jeigu susiformuotų nuomonė, kad vis dėl to direktyva perkelta tinkamai, Europos komisijai taip pat gali būti teikiami kontrargumentai, papildomi paaiškinimai, pagrindimas“, – sakė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas Paulius Žeimys.

Minėtąja direktyva siekiama užtikrinti, kad visoje ES būtų pakankamai ginamos įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

Europos Komisija mano, kad Estija, Lietuva ir Slovėnija į nacionalinę teisę neperkėlė direktyvos reikalavimų, susijusių su „vaikų teise į informaciją apie jų teises“.

Be to, EK mano, kad Lietuva nevisiškai perkėlė teisę į individualų vertinimą.

Estija, Lietuva ir Slovėnija dabar turi per du mėnesius imtis reikiamų priemonių, kad pašalintų Komisijos nustatytus trūkumus.

Teisingumo ministerija šiuo metu teigia, kad preliminariai esminių minimos direktyvos perkėlimo trūkumų identifikuota dar nėra ir žada per minėta laikotarpį atsakyti EK.

„Tačiau kalbėti apie galimas atliekamo Komisijos išvadų ir nacionalinio reguliavimo lyginamojo vertinimo baigtis, dar yra anksti“, – sakė P. Žeimys.

Jis taip pat pabrėžė, kad „Komisija pažeidimo procedūrose neretai reikalauja, kad direktyvos tekstas būtų perkeltas su kuo mažiau adaptacijos“.

„Tačiau Lietuvoje paprastai jis yra atliekamas įmanomai adaptuojant prie nacionalinės teisės ypatumų ir naudojamos terminologijos. Tad dėl to, sprendžiant pažeidimo procedūrų klausimus, paprastai pakanka nedidelės apimties korekcijų, kurios reguliavimui ženklios įtakos neturi“, – teigė Teisingumo ministerijos atstovas.