Dirbantys savaitgaliais ligos išmokos gali negauti: štai ką reikia žinoti

„Sodros“ atstovė neslėpė, kad tam tikrus darbo grafikus turintys gyventojai dėl šios tvarkos gali būti nuskriausti.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad tokia tvarka gali suteikti ir papildomų pajamų, kai asmuo, turėjęs dirbti tik savaitgalį, išmokas gauna už visas darbo dienas.

Negavo ligos išmokos už dienas, kai turėjo dirbti

Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Gabrielė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri nurodė, kad neseniai buvo išsiėmusi nedarbingumą, tačiau gavo mažesnę ligos išmoką, nei tikėjosi.

„Trečiadienį gavau biuletenį. Pagal viską turėjau dirbti trečiadienį, ketvirtadienį ir visą savaitgalį. Biuletenis baigėsi pirmadienį.

Išmoką už trečiadienį ir ketvirtadienį išmoka darbdavys, o vėliau, kiek žinau, „Sodra“. Bet už savaitgalį, kurį turėjau dirbti, išmokos negavau. Ar gerai suprantu, kad nedarbingumo ir išmokų savaitgaliais negalima gauti?“ – teiravosi mergina.

Ji atkreipė dėmesį, kad nemažai studentų dirba savaitgaliais arba slenkančiu, išmėtytu grafiku, dėl ko tenka neretai dirbti būtent savaitgaliais.

„Tai taip išeina, kad susirgęs prarandi dalį tau priklausančių pinigų, jei dirbi savaitgaliais. Tai dirbantys tik savaitgaliais išmokos išvis negautų. Jei porą darbo dienų dirbi viename darbe, o savaitgaliais – kitame, irgi išmokų už savaitgalį negausi.

O jei darbas, pavyzdžiui, nuo trečiadienio iki sekmadienio, tai išmoką gausi tik už tris dienas vietoje penkių? Ar gerai suprantu?“ – klausė Gabrielė.

Kam ir kaip mokama ligos išmoka?

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų.

Kad gautų ligos išmoką, pašnekovės aiškinimu, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

O pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas.

Anot „Sodra“ atstovės, ligos išmoką už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys.

O ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios kalendorinės laikinojo nedarbingumo dienos.

Darbo grafikų „Sodra“ nežino

M. Kozič pažymėjo, kad ligos išmoką „Sodra“ moka už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę.

„Taigi, nesvarbu, ar asmuo dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ar pagal individualiai nustatytą darbo grafiką, pavyzdžiui, tik savaitgaliais, jam ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra skiriama ir mokama.

Tarkime, jei gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą nuo penktadienio iki kito penktadienio imtinai, ligos išmoka bus skirta už 6 darbo dienas, nepriklausomai nuo to, ar šio asmens darbo dienos yra pirmadienis–penktadienis, ar, pavyzdžiui, šeštadienis–trečiadienis“, – dėstė pašnekovė.

Ji įvardijo, kad ligos išmokos yra skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru, kuriam duomenis teikia darbdaviai.

Pasak specialistės, darbdaviai informuoja „Sodrą“ apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią, pabaigą, darbuotojo draudžiamąsias pajamas ir nedraudiminius laikotarpius.

Taip pat teikia informaciją, reikalingą ligos išmokai skirti. Pavyzdžiui, ar asmuo dėl laikinojo nedarbingumo prarado darbo pajamas:

„Informacija apie darbuotojo darbo grafiką Apdraustųjų registrui nėra teikiama, kadangi teisės aktai to nereikalauja. Be to, duomenų apie darbuotojų darbo grafiką teikimas kiekvieną mėnesį būtų pernelyg didelė administracinė našta darbdaviams ir „Sodrai“.

Vieniems – nepalanku, kitiems – naudinga 

M. Kozič teigimu, tikėtina, kad pavieniais atvejais tokia ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka gali būti mažiau palanki kai kuriems gavėjams.

Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad, jei ligos išmoka būtų mokama ne pagal 5 darbo dienų savaitę, kaip šiuo metu reglamentuoja įstatymas, o už darbo laiką pagal asmens darbo grafiką, kai kuriais atvejais toks variantas būtų dar labiau nenaudingas žmogui.

Ypač tuo atveju, kai nedarbingumo laikotarpis nesutaptų su to asmens darbo grafiku ir ligos išmoka „Sodros“ lėšų jam nebūtų mokama.

„Pavyzdžiui, asmuo dirba pagal grafiką tik kalendorinio mėnesio šeštadieniais ir sekmadieniais, o gydytojas asmenį pripažino nedarbingu ir jam nedarbingumo pažymėjimą išdavė 7 kalendorinėms dienoms, t. y. laikotarpiui nuo vienos savaitės šeštadienio iki kitos savaitės penktadienio.

Ligos išmoką už 2 pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutapusias su asmens darbo grafiku (už šeštadienį ir sekmadienį), sumokėtų jo darbdavys, o nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio) turėtų mokėti „Sodra“.

Kadangi laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pagal asmens darbo grafiką nebūtų nei vienos asmens darbo dienos, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų jam nebūtų mokama“, – komentavo „Sodra“ atstovė.