Dezinformacija lyties pagrindu: kaip diskredituojamos moterys lyderės?

Nors Lietuvoje dezinformacija įprastai siejama su melagingomis naujienomis ar tiesiog klaidingos informacijos skleidimu, dezinformacija lyties pagrindu – daug platesnė sąvoka.

Į ją telpa seksizmo, mizoginijos, priekabiavimo apraiškos, kurias apjungia forma bei tikslas – organizuotos, tikslingos, dažnai lyčių stereotipais grįstos informacijos skleidimas viešojoje erdvėje, skirtas diskredituoti, pažeminti ir nutildyti įvairių sričių moteris lyderes.

Vašingtone veikiančio Wilson tyrimų instituto ekspertės įvardina tris pagrindinius lyties pagrindu vykdomos dezinformacijos bruožus: melaginga, piktybinio tikslo ir koordinuota.

Į ką nukreipta dezinformacija lyties pagrindu?

Dažniausios aukos – aukšto rango politikės ar moterys, užimančios aukštas pareigas kitose vyrų dominuojamose srityse, pavyzdžiui – sporto, užsienio reikalų, gynybos, kibernetinio saugumo.

Dar stipriau paveikiamos moterys lyderės, priklausančios rasinėms, etninėms, religinėms mažumoms, LGBTI+ bendruomenei, taip pat tos, kurios renkasi kalbėti feminizmo temomis.

Italijos lyčių lygybės ekspertė Lucina Di Meco pabrėžia, kad ši praktika įprastai vykdoma moteris pristatant kaip nepatikimas, nekompetentingas, nemokančias tvarkytis su savo emocijomis.

Prieš moteris nukreipta dezinformacija dažniau būna susijusi su jų išvaizda, charakteriu, asmeniniu gyvenimu. Tuo tarpu prieš vyrus nukreipta dezinformacija dažniau siejama su jų profesine veikla.

Dezinformacija lyties pagrindu taip pat dažnai būna seksualinio pobūdžio, melagingas žinutes papildo fotomontažai ar konkrečių moterų atvaizdus naudojantys deepfake (video klastotės, sukuriančios itin įtikinamai atrodančius vaizdus) vaizdo klipai.

Dezinformacijai lyties pagrindu kurti ir skleisti vartojama hiperbolizuota kalba, ja siekiama ne tik atakuoti konkretų žmogų, bet ir pagrįsti, išdidinti, paskatinti lyčių stereotipus bei svarbiausia – atgrasyti moteris nuo aktyvaus dalyvavimo politinių ir kitų visuomenei svarbių sprendimų priėmime.

Dažnas taikinys – politikos lyderės

Įrodymų, kad dezinformacija lyties pagrindu dažniau nukreipta prieš lyderes moteris, nei prieš vyrus, ilgai ieškoti nereikia.

Pavyzdžiui, 2020-aisiais atlikta analizė parodė, kad JAV kongreso rinkimų metu apie kandidates moteris buvo skleidžiama žymiai (kartais net dešimčia kartų) daugiau įžeidžiančių žinučių virtualioje erdvėje, nei apie vyriškos lyties konkurentus.

Panašios tendencijos dokumentuotos ir Indijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainoje, Zimbabvėje.

Vieną didžiausių dezinformacijos lyties pagrindu mastų patyrė dabartinė JAV viceprezidentė Kamala Harris.

Vos paskelbus jos kandidatūrą šioms pareigoms, „Twitter“ socialiniame tinkle melaginga informacija apie K. Harris imta dalintis net 3 tūkstančių kartų per valandą greičiu.

Tai rodo organizuotas, tikslingai koordinuojamas pastangas. Panašios taktikos naudojimas fiksuotas ir rinkimų metu kai kuriose Europos šalyse bei Brazilijoje.

NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro ataskaita atskleidė, kad Suomijos ministrė pirmininkė ir šios šalies Vyriausybėje penkis ministrių postus užimančios moterys sulaukė šokiruojančiai daug įžeidžių pranešimų.

Apskritai, dabartinė Suomijos vyriausybė gauna ypatingai daug kritikos, apeliuojančios ne į įstaigos darbą, bet į jai vadovaujančių asmenų lytį. Dažniausiai dezinformacijos lyties pagrindu centre Suomijoje atsiduria ministrė pirmininkė Sanna Marin.

Šiemet internete pasklidęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota vakarėlyje šokanti S. Marin sukėlė dezinformacijos lyties pagrindu bangą – jokios nusikalstamos veiklos nerodantis vaizdo klipas tapo priežastimi kurti neva per jaunos, nepatikimos, nerimtos ministrės įvaizdžiui socialiniuose tinkluose.

Spaudimas viešojoje erdvėje net privertė S. Marin atlikti narkotinių medžiagų testą.

2017 metais tuometinė Ukrainos parlamento narė ir žmogaus teisių aktyvistė Svitlana Zališčiuk Jungtinėse tautose sakė kalbą apie tai, kokį poveikį Rusijos karas Ukrainoje turi Ukrainos moterims.

Iškart po to socialiniuose tinkluose ėmė plisti suklastotas „Twitter“ įrašas, kuriame S. Zališčiuk neva pažadėjo nuoga prabėgti Kijevo gatvėmis, jei Rusijos remiami separatistai laimės kritinį mūšį.

Žinutė buvo papildyta netikrais fotomontažais, vaizduojančiais apsinuoginusią parlamentarę. „Netikras naratyvas internete cirkuliavo visus metus, su tikslu diskredituoti mane, kaip asmenybę, nuvertinti mane ir mano išreikštą poziciją“, – sakė S. Zališčiuk.

Dezinformacijos lyties pagrindu grėsmė demokratijai

Šiuolaikinės technologijos ne tik tampa plačiai prieinamu įrankiu kurti dezinformacijos lyties pagrindu turinį, bet ir lengvai jį skleisti.

Kiekvienam interneto vartotojui prieinamos skaitmeninės platformos, ypač socialiniai tinklai, padeda dezinformacijos kampanijoms pasiekti maksimalų dėmesį, turinį nesunku paversti virusiniu (angl. viral).

Kai kurie skaičiai šokiruoja – neseniai atlikto tyrimo duomenimis, net 96 proc. viso deepfake technologijos pagalba sukurto skaitmeninio turinio sudaro pornografiniai vaizdai, kuriems panaudoti žymių pasaulio moterų atvaizdai.

Tai reiškia, kad beveik visas inovatyvią deepfake technologiją naudojantis video turinys internete yra sukurtas su tikslu pažeminti moteris.

Lyčių lygybės ekspertai tvirtina, kad dezinformaciją lyties pagrindu galima laikyti grėsme demokratijai, nes jos poveikis skatina didelės populiacijos dalies atskirtį.

Dezinformacijos lyties pagrindu aukos dažnai jaučiasi įbaugintos, patiria psichologiškai traumuojantį poveikį.

Moterys, susidūrusios su prieš jas nukreiptomis kampanijomis, į kurias dažnai įeina seksistinė, žeminanti informacija bei seksualizuoto pobūdžio medžiaga, jaučia baimę toliau siekti karjeros aukštose pozicijose, baimę drąsiai kalbėti svarbiomis temomis, kartais – būna priverstos tiesiog nutraukti savo politinę karjerą.

Fenomeną tiriantys specialistai išeitį mato socialinių tinklų politikos pokyčiuose. Lyčių lygybės ekspertė Lucina Di Meco ir dezinformacijos tyrėja Kristina Wilfore atliko prieš Kanados politikes ir žurnalistes nukreiptos dezinformacijos lyties pagrindu apžvalgą.

Kalbėdamos apie problemos valdymą, jos įžvelgia socialinių tinklų kompanijų atsakomybę.

Apžvalgos autorių teigimu, problemos pobūdis – endeminis, tačiau socialinėse medijose dezinformacijai lyties pagrindu (kaip ir kitam nepageidaujamam turiniui) vis dar taikomas „pastebėk ir pašalink“ metodas – vartotojai, pastebėję netinkamą turinį, apie jį gali pranešti administratoriams.

Anot autorių, tai visiškai neveiksminga siekiant suvaldyti didelio mąsto dezinformacijos kampanijas.

„Dezinformacijos lyties pagrindu kiekius galėsime sumažinti tada, kai suvoksime, jog socialinių medijų kompanijoms pajamas generuojantys ir prieš moteris nukreiptai dezinformacijai plisti leidžiantys algoritmai tapo rimta grėsme demokratijai“, – rašo L. Di Meco ir K. Wilfore.

Autorė: Miglė Kolinytė