Desovietizacijos komisija: paminklas Salomėjai Nėriai Vilniuje turi būti nukeltas

„Po ilgų diskusijų sutarėme vieningai, kad Salomėja Nėris ir Vilnius yra mažai susiję ir jokia paaiškinamoji lenta neatstos to, ką reiškia paminklas, todėl jis turėtų būti nukeltas“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Poetės biustas šalia jos vardu pavadintos mokyklos įrengtas 1974 metais. Jį sukūrė žinomi Lietuvos menininkai – skulptorius Vladas Vildžiūnas, architektai Gediminas Baravykas ir Gytis Ramunis.

Šiemet priimtas sprendimas pervadinti S. Nėries mokyklą, ji pasirinko Vyčio pavadinimą. Žiemą Desovietizacijos komisija yra nusprendusi, kad sostinėje turi būti pervadinta ir S. Nėries gatvė. 

Komisija konstatavo, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Tačiau trečiadienį Desovietizacijos komisijos sprendimu leista Marijampolėje palikti šios poetės garbei pavadintą gatvę.

„Ji mokėsi mergaičių progimnazijoje Marijampolėje, tai tiesiogiai susiję su jos gyvenimu ir kūryba. Sutikome, kad gali likti pavadinimas, bet pridedant paaiškinamąją lentą apie jos „juodąjį periodą“, – teigė V. Karčiauskas.

Taip pat komisija rekomendavo papildyti Vinco Krėvės-Mickevičiaus namo-muziejaus Varėnos rajone, Subartonių kaime, ekspoziciją, kad būtų atspindėta rašytojo veikla bendradarbiaujant su okupacine valdžia.

„Parašėme rekomendaciją, kad ekspozicijoje būtų atspindėtas ir 1940 metų laikotarpis bei pagalvotų apie galimą muziejaus pavadinimo keitimą. (...) Tai labai sunkus atvejis. Ir dideli nusikaltimai, ir dideli nuopelnai“, – S. Nėries ir V. Krėvės atvejus apibendrino V. Karčiauskas.

V. Krėvė (1882–1954) laikomas Lietuvos literatūros klasiku, tačiau 1940 metų vasarą jis buvo vadinamosios Liaudies vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras, vyko į Maskvą derėtis su Sovietų Sąjunga. Per Antrąjį pasaulinį karą, naciams okupavus Lietuvą, 1942 metais V. Krėvė paskelbė viešą atsišaukimą, kuriuo pasmerkė Sovietų Sąjungos veiksmus Lietuvoje 1940 metais.

Trečiadienį į komisijos darbotvarkę buvo įtrauktas ir klausimas dėl daug triukšmo sukėlusios atminimo lentos diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai, tačiau pritrūkus laiko, diskusijos perkeltos į ketvirtadienį.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.