Dėl valstybės teks dirbti iki mirties

Finansų ministerija prognozuoja, jog šiemet BVP augs 1 proc., kitąmet - 2,5 proc., o 2025-2026 m. - 3 proc. Tačiau „Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas šias prognozes vertina kritiškai. Anot ekonomisto, BVP augimą gali neigiamai paveikti mažėsianti ES parama, visuomenės senėjimas bei didinamos pensijos. Tokių problemų būtų galima išvengti padidinus pensinį amžių.

2026 m. tiek vyrai, tiek moterys išeis į pensiją sulaukę 65 metų. Tačiau šį amžių vėliau dar padidinus, būtų mažesnė našta šalies ekonomikai. Valstybei būtų lengviau išlaikyti viešąjį sektorių. Tačiau kodėl pensininkai nuolat pašaukti padėti ekonomikai?

Gelbėjo šalies finansus per 2008-2009 m krizę, kentė nurėžtas pensijas, o dabar vėl siūloma nedidinti jų pensijų dėl valstybės gerovės? Ar senukai - jau ne piliečiai? Kur jiems dėtis? Negi kuo greičiau išmirti?

Žmonės susidėvi

Šiais metais vidutinė senatvės pensija yra 542 Eur, tačiau ne visi juk ir tiek gauna. Pensininkų sąjungos „Bočiai" Kauno bendrijos vadovė Marija Garšvienė kategoriškai nesutiko, jog pensinis amžius būtų ilgesnis nei iki 65 metų:

„Aš sakau - ne, nes žmogui per daug metų susikaupia visokių ligų, - kalbėjo M.Garšvienė. - Jeigu mašina per ilgą laiką susidėvi, tai ir žmogus susidėvi. Todėl jam dar pratęsti laiką, kada galės išeiti į pensiją, būtų labai neteisinga.

Ir dabar yra dirbančių pensininkų. Jie, jeigu turi jėgų, ir taip gali dirbti be jokio oficialaus pensinio amžiaus padidinimo. Juk yra daug tokių pensininkų ir mūsų organizacijoje. Ar budi kur nors kokiu sargu, ar valytoja. Pas mane bendrijoje yra daugiau nei 200 narių, bet yra labai mažai vyrų.

Tie vyrai Lietuvoje ir taip per anksti išmiršta. O pensijas irgi reikia nuolat didinti, nes jos ir taip vos ne pačios mažiausios pasaulyje. Tai ką? Jeigu dar nutartų pensijų nedidinti, tai visiškai būtų absurdas.

Mes ir taip laukiame kiekvieno momento, kai valdžia praneša, kad padidins pensijas. Mūsiškiai tada iškart skaičiuoja, ką už tą padidintą pensiją nusipirks, ką dar naudingo nuveiks.

Aišku, ir dabar iš bado nemirštame, bet pensija turėtų būti mažiausiai 800 eurų. Praverstų ir 1000 eurų, nes užsienyje taip ir yra. Mūsiškiai retas gali į kurortus važinėti, o užsieniečiai pensininkai tai važinėja po visą pasaulį.

Žinau, kaip ten pensininkai gyvena. Mūsų pensininkai daug skurdžiau gyvena, bet jie tokie užsigrūdinę, kad kažkaip vis vien išgyvena. Tiesiog jie nematę geresnio gyvenimo ir pripratę vargti. Būtų žiauru ir neteisinga siekti pensinio amžiaus didinimo".

Su tokiomis pensijomis „nepabaliavosi"

Varėnos „Bočių" vadovė Janina Čepulienė irgi tikino, kad pensinio amžiaus didinimas būtų nesąmonė:

„Ne, ne! Kiek jau gali žmogus dirbti? Nesąmonė! Tai kada pailsėti mums? Jau iki 65 metų daug kas netraukia. Ekonomistai žiūri tik iš ekonominės pusės, bet reikia pagalvoti ir apie sveikatą.

Aš dirbau iki 60 metų ir dar papildomus 4 metus jau būdama pensijoje Būčiau gal dar irgi ilgiau padirbėjusi, bet susirgau, širdelę operavo. Tai aš ir sakau, kad viskas priklauso nuo sveikatos. Žmonės dabar tikrai yra lepūs ir negali tiek ilgai dirbti. Na, kurgi ten! Žmonės dabar anksti suserga, anksti miršta.

Rajoniniame laikraštyje skaičiau, jog pastaruoju metų 13 žmonių rajone numirė ir tik 2 gimė. Ir mirė dar jauni žmonės, kai dar vyrai stiprūs turėtų būti. Tiesa, keli mirė ir senukai. Gamta pas mus graži, sveika, tikrai galėtų varėniškiai ilgiau gyventi... Aišku, žmonės žūsta ir avarijose, tačiau jauni numiršta ir dėl to, kad vartoja alkoholį.

Kiek reikėtų gauti pensijos? Kokie 900 eurų turėtų būti, kad žmogus galėtų gyventi prie šitokių kainų. Padedame vieni kitiems, bėdai ištikus, bet pensijos mūsų tikrai labai mažos. Išdirbau 47 metus, o pensija mano 520 eurų. Ir kaip gyventi? Gyveni ir lauki, kada ateis ta mėnesio diena, kai pensiją gausiu. Kažkaip traukiu, o kartais pinigų pritrūksta, iš vaikų pasiskolinu.

Pirmiausiai apmoku mokesčius, tada - vaistai ir jau kas lieka, tai maistui. Viena gyvenu, tai maistui ne kažin kas lieka. Ir žiūri, kur kokia akcija, kur pigiau parduotuvėje nusipirkti.

Ne, pensininkai jau tikrai „nebaliavos", kur ten! Jeigu mes, „Bočiai", susirenkame kai kada kokį nors gimtadienį švęsti, tai tik kad pabūti kartu, o kad ką nors daugiau pasidaryti, kad į kavinę nueit pasėdėt, tai jau nėra iš ko. Štai kokie mes pensininkai Lietuvoje „turtingi"!"

Neilgaamžių valstybė

Seimo narė, „valstiečių" šešėlinės vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, kad Lietuvoje didinti pensinį amžių tikrai nereikėtų:

„Jeigu pažiūrėtume į kitas ES valstybes, tai iš tikrųjų siūlymas yra, kad pensinis amžius būtų didinamas iki 70 metų, bet apie tai galvoja tik viena, kita valstybė, kurių žmonių vidutinis gyvenimo amžius yra ilgesnis nei kitose ES valstybėse. O šit Prancūzijoje, kai buvo nuspręsta pensinį amžių didinti, prasidėjo protestai, labai triukšmingai reaguota į tokį siūlymą.

Lietuviai pensininkai, jeigu jie jaučiasi sveiki ir galintys dirbti, tai ir dabar gali dirbti. Niekas jiems nedraudžia. Išskyrus tam tikrus ribojimus, susijusius su valstybės tarnyba. Ten 65 metai - ir viskas. Gali jaustis labai gerai, bet vis vien neturėsi galimybės dirbti valstybės tarnyboje.

Tačiau pagal dabartinę statistiką mūsų dirbančių pensininkų dalis didėja. Galbūt tai yra susiję su finansine situacija, nes iš tikrųjų pensijos nėra pačios didžiausios. Daugelis pensinio amžiaus žmonių dirba tik todėl, kad prisidurtų prie pensijų.

Kita vertus, juk nėra paslaptis, kad senėjimo procesai spartina ir lėtinių ligų atsiradimą. Aišku, ir lėtinėmis ligomis sergantis pensininkas gali dirbti, jeigu toks yra jo asmeninis apsisprendimas. Tačiau visiems didinti pensinį amžių - tai tikrai Lietuva dar nėra tam subrendusi."

Komentuoja VU profesorius, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas LAZUTKA:

Lietuvoje pensinio amžiaus žmonės, kurie dar turi sveikatos ir kurių darbdaviai neišvaro iš darbo, ir taip dirba, todėl nereikia pensinio amžiaus didinti. Lietuvoje pensinis amžius ir taip yra labai vėlyvas pagal mūsų gyventojų gyvenimo trukmę.

Ypač pagal sveiko gyvenimo trukmę. Lietuvos gyventojai sveikais išlieka vidutiniškai 2 kartus trumpiau negu ES gyventojai, nes sveikas gyvenimas yra tik tol, kol žmogus neįgyja kokių nors lėtinių ligų.

Jeigu dar ilginsime pensinį amžių, bus daugiau neįgalių žmonių ir tiems žmonėms, kurie negalės gauti senatvės pensijos, jiems reikės mokėti neįgalumo pensijas. Tai čia nieko „Sodra" nesutaupytų.

Be to, vyresnio amžiaus žmonės, praradę darbą, yra dėl savo amžiaus diskriminuojami ir jiems sunkiau susirasto naują darbą. Jeigu pensinis amžius bus didinamas, tai žmonėms, netekusiems darbo, bet dar nesulaukusiems pensinio amžiaus, būtų mokamos bedarbių išmokos. Tai „Sodrai" ir vėl jokio teigiamo rezultato nebus.

Be to, visuomenės tikslas yra ne BVP, o žmonių gerovė.

O Ž.Maurico bei kitų komercinių bankų ekonomistų tikslas yra bankų gerovė, jie tarnauja bankams, kad jų akcininkai kuo daugiau uždirbtų. Bankai daugiausia uždirba per nekilnojamo turto paskolas, todėl jie yra suinteresuoti, kad būtų daugiau tų, kurie dirba ir pajėgūs imti paskolas būstui.

Nes taipžmonės yra dešimtmečiams pririšami ir moka didžiules palūkanas. Ž.Maurico reikia klausti apie tai, ką daro bankas, kuriame dirba, o kitais klausimais jo nuomonė nėra reikšminga, tik niekas jo nepastato į vietą.