Dėl rekordinių kainų gatvių apšvietimą išjungti turėjęs Neringos meras: „Kaip tokio brangumo elektra gali atsirasti?“

Trūkstant elektros energijos, energetikos įmonės jungia visus turimus pajėgumus ir elektrą iš dujų gamina visi Igničio blokai Elektrėnuose. Dėl rekordinių elektros kainų verslas jau baiminasi nuostolių ir jei tik gali, stabdo gamybą ar riboja elektros naudojimą.

Į elektros brangimą sureagavo Neringos valdžia. Sausio pradžioje išbrangus elektrai didmeninėje rinkoje, visose savivaldybės gyvenvietėse nuo vidurnakčio iki 6 val. neveikė gatvių apšvietimas. Meras baiminosi, kad esant tokioms kainoms per vieną mėnesį išleis visų metų gatvių apšvietimo biudžetą.

„Vakare bendravom, skaičiavom, jei vidutinė kaina laikysis apie eurą, apšvietimui gatvių susidarys išlaidos šimtai tūkstančių eurų, per metus apie 150 tūkst. numatom išleisti. <...> Man norėtųsi išgirsti, kaip tokio brangumo elektra gali atsirasti“, – kalbėjo Darius Jasaitis.

Sausio pradžioje elektra Lietuvoje pabrango iki aukštumų, nebuvusių jau beveik pusantrų metų – iš ryto didmeninėje rinkoje kilovatvalandė kainavo pusantro euro.

„Sausį biržos kaina bus didesnė negu gruodį. Gruodį buvo šilti orai“, – tikino Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Energetikai ir ekonomistai dėl to kaltina nusilpusį vėją, elektrinių ir kabelių remontus Šiaurės šalyse ir, pirmiausia, šalčius, stingdančius Skandinavijos ir Baltijos šalis, o ypač Suomiją, kuri daug elektros naudoja tiesiog šildymui.

„Didelis stresas yra Suomijoj, kur temperatūros yra minus 30-40. Suomijos operatorius neslepia streso, rekomenduoja vartojimą mažinti“, – sakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Poreikis labiausiai išaugo Suomijoj. Suomija susiurbia elektrą iš aplinkinių regionų, kol kas pas mus pigiau nei Suomijoj, nes turime tinklų pralaidumų ribojimą“, – tvirtino „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Deginamos atsargos

Elektra pastarosiomis paromis labiausiai išbrango Skandinavijos ir Baltijos šalyse. Sukilus elektros paklausai ir kainoms, Lietuvos energetikos įmonės jungia visus turimus pajėgumus ir degina dujas, kurių turi sukaupusios pakankamas atsargas ir kurios šiuo metu yra pigios, palyginti su elektra.

„Reikia patenkinti poreikį, todėl „Ignitis grupė ir kitos įmonės yra įjungusios visus pajėgumus. Veikia visi 3 Elektrėnų blokai, Vilniaus, Kauno kogeneracinės jėgainės“, – teigė „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.

Dešimtariopai pabrangus elektrai, jau nerimauja ir verslo įmonės. Kam elektra sudaro reikšmingą sąnaudų dalį, mažina gamybą ir net stabdo ją valandomis, kai elektra brangiausia.

„Kas gali pristabdė savo pajėgumus, šaldymo įrengimai, bet kas dirba nuolat, imliausi sektoriai, plastikų gamyba,cheminiai procesai, jų sustabdyt negalima, mažinti apsukas galima, bet ne išjungti, jiems labiausiai atsiliepia“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Tokie elektros šuoliai sukelia nerimą, ypač viešojo maitinimo sektorių, kuriam PVM pakilo, jie ypač jautrūs tokiems elektros šuoliams. Jei tai trumpalaikis šuolis, nėra ko panikuoti, bet, jei spyglys taps aukšta linija, bus blogos žinios. Panikai dabar nėra priežasties bet įsitempiam, kai pamatom tokius elektros kainos šoktelėjimus“, – kalbėjo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Savaitgalį sumažėjus verslo ir pramonės aktyvumui, elektra turėtų atpigti ir vidutinė didmeninė kaina Lietuvoje rytoj bus 16 ct už kilovatvalandę, tai keturiskart mažesnė negu šiandien. Visgi, jei šalčiai Skandinavijoje neatlėgs, pirmadienį elektros kainos gali vėl šauti į viršų.