Centas po cento iššvaistyti milijonai

Anksčiau šį mėnesį Lietuvos bankas Kaune organizuotoje akcijoje kvietė miestiečius ir miesto svečius išsikeisti turimas monetas bei priminė neigiamą vieno ir dviejų centų statistiką.

Smulkiausio nominalo monetos šiuo metu sudaro apie 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų, tačiau jomis gyventojai atsiskaito vos vieną kartą.

Du trečdaliai šių pinigų nugula taupyklėse, fontanų dugnuose ar pasimeta.

Lietuvos banko duomenimis, šalyje nuo euro įvedimo 2015 m. tokiais būdais buvo pamesta daugiau nei du milijonai eurų, o kasmet ši suma didėja dar 300 000 eurų.

Šioms monetoms pagaminti kiekvienais metais išleidžiama apie pusę milijono eurų, o vienos monetos vertė yra mažesnė nei jos gamybos kaštai.

Klaipėdoje nepopuliaru

Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė teigė, jog monetas išsikeisti uostamiesčio gyventojai gali visuose Šiaulių banko filialuose - mieste jų yra keturi.

„Monetų keitimo paslaugos tarp klaipėdiečių nėra ypatingai populiarios. Per mėnesį vidutiniškai sulaukiame vos 1-2 klientų, norinčių išsikeisti monetas“, - Vakarų ekspresui sakė specialistė.

Moteris taip pat pridūrė, jog Klaipėdoje keičiamos sumos dažniausiai neviršija 50 eurų.

Kiek vieno ir dviejų cento monetų klaipėdiečiai kasmet grąžina į apyvartą, Šiaulių banko atstovės teigimu, nėra žinoma.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė teigė taip pat neturinti duomenų, kiek uostamiestyje iškeičiama centų, kadangi Lietuvos bankas Klaipėdoje neturi savo padalinio.

Specialistė taip pat pridūrė, jog, be galimybės išsikeisti monetas komerciniuose bankuose, klaipėdiečiai skatinami šias monetas išleisti atsiskaitant už prekes grynaisiais pinigais.

„Tiesa, pagal ES ir nacionalinius teisės aktus prekybininkas turi teisę vieno mokėjimo metu priimti ne daugiau kaip 50 vienetų monetų, savitarnos kasose toks ribojimas netaikomas. Monetas taip pat galima atvežti į Lietuvos banko Kauno ar Vilniaus kasas vykstant į šiuos miestus kitais tikslais“, - sakė E. Lisinskaitė.

Siūlo atsisakyti

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta diskusijų apie tai, ar nevertėtų atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, kaip tai padarė kai kurios euro zonos šalys.

Pavyzdžiui, Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Slovakijoje ir Suomijoje smulkiausių nominalų euro centų monetos nebėra kaldinamos ir leidžiamos į apyvartą, o atsiskaitant už prekes grynaisiais galutinė mokėtina suma apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio.

Lietuvos bankas taip pat palaiko tokio atsiskaitymo už prekes grynaisiais modelio Lietuvoje įvedimą.

Apvalinant iki artimiausio 5 kartotinio atsižvelgiama, ar paskutinis po kablelio esantis pirkinių sumos skaičius yra arčiau 0,5 ar 10.

Pavyzdžiui, jeigu galutinė suma baigtųsi skaičiais 1 arba 2, apvalinama būtų iki 0 pirkėjo naudai.

Jei suma baigtųsi skaičiais 3 ir 4, suma būtų apvalinama iki 5 pirkėjo nenaudai, tačiau jei suma baigtųsi skaičiais 6 ir 7, taip pat būtų apvalinama iki 5 pirkėjo naudai.

Suma, besibaigianti skaičiais 8 ir 9 būtų apvalinama iki 10 pirkėjo nenaudai.

Lietuvos banko teigimu, taikant tokį apvalinimo būdą nenukentėtų nei pirkėjai, nei pardavėjai, nes ilgalaikėje perspektyvoje išsilygintų atsiskaitant permokėtų ir sutaupytų pinigų skirtumas.

Apvalinama būtų tik galutinė pirkinių krepšelio suma, o ne atskiros prekės, taip pat toks būdas nebūtų taikomas atsiskaitant banko kortele.