„Bus čia dar visko. Todėl siūlyčiau apsišarvuoti kantrybe ir tiesiog nustoti galbūt taip eratiškai mėtytis į vienus ar kitus kraštutinumus“

Šalies vadovo teigimu, pagrindinės Lietuvos pozicijos Kinijos atžvilgiu nepakito. Todėl jis ragino nustoti „mėtytis į vienus ar kitus kraštutinumus“ bei siekti išlaikyti tokios užsienio politikos tęstinumą.

„Žinote, kalbėti apie tai, kad vieno ar kito politiko retorika galėtų staigiai pagerinti Kinijos požiūrį – juo labiau, kad prisimenama prieš kurį laiką (buvusi – ELTA) kitokia retorika – be abejo, tai ženkliai santykiams atsiliepti neturėtų. Kinija yra didelė valstybė, jos atmintis kartais būna pakankamai ilga“, – pirmadienį laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė G. Nausėda.

„Iš esmės Lietuvos baziniai principai Kinijos atžvilgiu liko nepakitę. Keitėsi tik kai kurių politikų akcentai – pačioje pradžioje jie metė iššūkį (ar įsivaizdavo, kad meta iššūkį Kinijai). Dabar jie kalba tuos dalykus, kurie yra visiškai įprasti Europos Sąjungai“, – kalbėjo prezidentas, veikiausiai omenyje turėdamas užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pasisakymus ir poziciją dėl Pekino politikos.

„Nežinau, gal tiesiog norima labiau atsistoti į Europos Sąjungos takelį, kas yra visiškai natūralu. Tik klausimas, kodėl tie paklydimai ištiko praeityje“, – svarstė jis.

G. Nausėda pabrėžė – nors dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje kilo trinčių, Lietuva ir toliau laikosi vienos Kinijos politikos. Todėl prezidentas ragino „apsišarvuoti kantrybe“ – anot jo, kadaise Norvegijai užtruko apie 8 metus atnaujinti konstruktyvius santykius su Pekinu.

„Galbūt tai užtruks trumpiau. Bet sutikime – (...) kiek nukentėjo mūsų eksportas į Kiniją (jis nukentėjo tikrai labai ryškiai), mes nė iš tolo neatstatėme šių apimčių, kurias turėjome iki to konflikto pradžios“, – akcentavo jis.

„Bus čia dar visko. Todėl siūlyčiau apsišarvuoti kantrybe ir tiesiog nustoti galbūt taip eratiškai mėtytis į vienus ar kitus kraštutinumus. Užsienio politika yra vertinga tiek, kiek ji yra tęstinė ir išlaikanti tam tikrą tendenciją“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl kalbėta dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui Josephui Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.