Klaipėdos senamiestis. Sniegas ir varvekliai

Būkite budrūs – dėl oro sąlygų ant namų stogų formuojasi varvekliai

Kai oro temperatūra priartėja arba pakyla aukščiau 0 laipsnių, ant šlaitinių pastatų stogų susikaupusios sniego sankaupos ir susidarę varvekliai kelia grėsmę ne tik žmonių sveikatai bet ir asmeniniam turtui.

Vienos didžiausių statinių priežiūros ir inžinierinių sprendimų grupės Baltijos šalyse „Civinity Namai“ atstovo Gintaro Arbačiausko teigimu didelis rizikos faktorius išlieka – šlaitinis skardinis stogas.

„Nors varvekliai tarsi turėtų būti pavasario pranašai, bet iš tiesų jie pradeda formuotis viduržiemyje. Sniegas ir maži ledo gabaliukai, žiemos metu, kaupiasi išilgai stogo ir jo pakraščiuose. Kol oro temperatūra yra žemiau 0, didelio pavojaus nėra, bet tik pakilus termometro stulpeliams ant stogų esantis sniegas ima tirpti ir leistis žemyn, taip sukeldamas pavojų praeiviams. Tačiau dideliu rizikos faktoriumi įvardinčiau šlaitinį skardinį stogą,“ – pasakoja G. Arbačiauskas.

„Civinity Namai“ atstovo teigimu varvekliai ir sniego sankaupos formuojasi dėl keleto priežasčių, kaip pavyzdžiui ant stogo nėra įrengtų sniego gaudyklių, neapšiltintas stogas ar palėpė ar neįrengtas latakų šildymas.

Be abejo įtaką daro ir oro sąlygos, kai per parą sninga ilgiau nei 6 val. arba vidutinis iškritusio sniego sluoksnis didesnis nei 50 mm. Atlydis prasideda, kai oro temperatūra naktį tampa minusinė, o dieną pakyla aukščiau 0 laipsnių. Taip pat didelė įtaką turi ir saulės spinduliai, kurie padeda tirpdyti susikaupusį sniegą.

Skatina apsižiūrėti einant gatve

„Civinity Namai“ atstovas skatina vaikštant šalia pastatų, pažvelgti į jų stogus ir atkreipti dėmesį, ar virš galvos nekybo varvekliai.

„Visiems praeiviams visada rekomenduojame kilstelti galvą ir pasižiūrėti ar virš jos nekybo varveklis. Dažnai pasitaiko situacijų, kad pėstieji pastebėję jau nukritusius varveklius ar sniego gabalus atsipalaiduoja ir nebesižvalgo. Tačiau būkite atsargūs, ledas gali kristi ir dar kartą, o ant galvos užkritęs varveklis gali ir mirtinai sužaloti žmogų“ -  sako G. Arbačiauskas.

Pasirūpinti gyventojų turtu ir jų turto saugumu pirmiausia turėtų patys butų savininkai, taip pat ir daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatų priežiūrą ir administravimo paslaugas teikiančios įmonės. Varveklius privalo nudaužyti bei sniego sankaupas nukasti tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingos nuošliaužos.

Prieš pradedant atlikti šiuos darbus, vietas, kuriose kyla didelis pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis „STOP“ juostomis. Aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatariame, nes dažnu atveju tam yra reikalinga speciali įranga.

„Jeigu gyventojai pastebėjo susiformavusius varveklius, raginame apie tai nedelsiant pranešti Civinity klientų aptarnavimo centro telefonu 8 700 55188 ir jokiu būdu patiems nebandyti jų pašalinti. Ledo gabalai gali rimtai sužeisti. Sniego patiems kasti taip pat nepatariame, šį darbą reikia atlikti itin atsargiai,“ – teigia „Civinity Namai“ atstovas.

Sulaukę gyventojų pranešimo apie varveklius ir sniego sankaupas daugiabučių namų administratorius, kiek įmanoma greičiau siunčia darbuotojus pašalinti varveklius. Jeigu iškvietimų skaičius sparčiai didėja į darbus yra siunčiamos kelios komandos. Administratorius prašo, būti budriems ir esant lauke eiti kuo didesniu atstumu nuo namo fasado.

 

 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder