„Bitė Lietuva“ tyrimas : socialiniai tinklai – trečias populiariausias informacijos šaltinis, tačiau jais pasitiki tik 9 proc. vartotojų

Atlikusi tyrimą apie socialinių tinklų vartojimo įpročius Lietuvoje, telekomunikacijų bendrovė taip pat atskleidė, kad nors reklamą socialiniuose tinkluose atpažinti gali 4 iš 5 vartotojų, dauguma jų vis vien linkę pirkti juose reklamuojamus produktus, ypač siūlomus sekamų nuomonės formuotojų.

Trečiadienį tyrimą žurnalistams pristačiusio įmonės atstovo Karolio Špiliausko teigimu, socialiniuose tinkluose naujienas sužino 53 proc.

Lietuvos vartotojų, daugiau gyventojų informaciją gauna tik iš naujienų portalų (65 proc.) ir televizijos (60 proc.).

„Socialiniai tinklai yra trečias pagal populiarumą kanalas naujienoms sužinoti, tačiau juo pasitiki tik 9 proc.

Nors daugiau nei pusė vartotojų iš ten sužino naujienas. Kalbant apie vartotojus iki 25 metų, naujienas iš socialinių tinklų sužino 70 proc.“, – teigė K. Špiliauskas.

Tyrimą kartu atlikusio KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atstovė Eglė Šedbaraitė sakė, kad 70 proc. 25 metų ir jaunesnių vartotojų socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau kaip dvi valandas kasdien, o nemaža dalis jų prisipažįsta tam skiriantys ir 5 val. Ši amžiaus grupė, pasak jos, žiniomis iš socialinių tinklų pasitiki pastebimai labiau.

„Kalbant apie labai aktyvius socialinių tinklų vartotojus, juose po 5 valandas praleidžiantį jaunimą, pasitikėjimas šioje amžiaus grupėje ženkliai išauga.

Bendrai socialiniais tinklais nepasitikima, bet jaunosios kartos pasitikėjimas jais auga“, – kalbėjo E. Šedbaraitė.

Nuomonės formuotojų reklama atpažįstama, bet vis vien yra veiksminga

Pasak K. Špiliausko, apie 50 proc. socialinių tinklų vartotojų seka bent vieną nuomonės formuotoją, o 7 iš 10 – bent vieną prekės ženklą.

 16–25 metų amžiaus grupėje bent vieną nuomonės formuotoją seka 70 proc. socialinių tinklų vartotojų, taip pat ir daugiau prekės ženklų.

Ir nors 76 proc. vartotojų mano, kad nuomonės formuotojai skelbia per daug reklaminių įrašų, daugiau nei pusė yra pirkę socialiniuose tinkluose reklamuotas prekes, pastebi jis.

„Tik apie 29 proc. vartotojų sako, kad ta informacija (reklaminiai įrašai soc. tinkluose – ELTA) yra aktuali, tačiau vis tiek perka. Ir perka atskirdami, kad tai yra reklama.

Ne visada mano, kad tai aktuali reklama jiems, bet perka“, – komentavo K. Špiliauskas.

Tyrimo duomenimis, socialiniuose tinkluose reklamuojamas prekes labiau linkusios pirkti moterys (63 proc. yra pirkusios bent kartą) nei vyrai (48 proc.). Tokia reklama mažiau paveiki regionų gyventojams, kurių 51 proc. niekada nepirko socialiniuose tinkluose reklamuojamų prekių.

E. Šedbaraitė teigė, kad nuomonės formuotojų reklaminis turinys, nors ir atpažįstamas ir įvardijamas kaip nenuoširdus, vis tiek yra efektyvus reklamos būdas, kadangi „vos ne kas antras vartotojas sako, kad įžymių žmonių skelbiama reklama vis vien skatina pirkti“.

„Įžymus žmogus yra geras kanalas, kuris paskleidžia žinią, parodo, sukuria patikimumą ir paskatina įsigyti.

Jei žiūrėtume, kiek žmonių bent per metus pirko kažkokią žymaus žmogaus reklamuotą prekę, procentas būtų apie 56 proc.“, – tikino ji.

K. Špiliauskas dar pridūrė, jog visiems nuomonės formuotojams verta skaidriai deklaruoti reklamos užsakovus, kadangi, remiantis tyrimo rezultatais, reklaminį turinį lietuviai atpažįsta lengvai, bet tai sprendimui pirkti ar nepirkti didelės įtakos neturi.

Populiariausi – „Facebook“, „Messenger“ ir „Youtube“

Kaip skelbiama „Bitė Lietuva“ tyrimo rezultatų apžvalgoje, daugiau kaip 1 mln. vartotojų Lietuvoje turi tik 3 socialiniai tinklai – „Facebook“, „Messenger“ ir „Youtube“, skaičiuojant naudotojus, kurie tinklu naudojosi bent kartą per savaitę.

Ketvirtas pagal populiarumą yra  „Instagram“ su beveik 650 tūkst. kassavaitinių vartotojų, penktas – kinų valdomas „Tik Tok“. Kilus karui Ukrainoje pastebėtas „Telegram“ tinklo populiarumo šuolis.

Dar pažymima, kad 34 proc. „Facebook“ vartotojų šiuo tinklu naudojasi tik dėl programėlės „Messenger“.

Visos Lietuvos mastu, 60 proc. gyventojų socialiniuose tinkluose kasdien praleidžia iki 2 val., 40 proc. – daugiau kaip 3 val., 13 proc. – 5 val. ir daugiau.

Nuo socialinių tinklų priklausomi jaučiasi 22 proc. lietuvių, o 62 proc. mano, kad socialiniuose tinkluose dalintis informacija nėra saugu, tačiau 78 proc. jų bent kartą dalinosi turiniu.

Be to, tyrimas atskleidė, kad nors 62 proc. lietuvių įsitikinę, kad dalintis informacija socialiniuose tinkluose – nesaugu, 78 proc. žmonių bent kartą dalinosi turiniu.

Teigiama, kad vartotojai supranta socialinių tinklų grėsmes, tačiau 22 proc. jų jaučiasi nuo jų priklausomi, o 62 proc. pripažįsta juose praleidžiantis bent po 2 valandas per dieną.

Labiausiai priklausomais jaučiasi jauniausi asmenys – tai 16-25 m., didmiesčių gyventojai, kasdien socialiniuose tinkluose praleidžiantys daugiau kaip 3 valandas.

Tipinis nuo socialinių tinklų priklausomas asmuo yra 26 metų moteris iš Vilniaus.

Taip pat atskleista, jog kur kas aktyvesnės socialinių tinklų vartotojos yra moterys, labiausiai naudojančios juos bendravimui, tuo metu vyrai dažniau lankosi tik „Youtube“ vaizdo įrašų platformoje ir socialinius tinklus labiau naudoja pramogoms.

Tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje 2022“ atliktas „Bitė Lietuva“ užsakymu kartu su KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutu.

Vykdant jį buvo apklausti 1002 16-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojai, kurie naudojasi bent vienu socialiniu tinklu bent kartą per mėnesį.