Audrius Valotka: neliekime krokodilo ašarų, o susitelkime ir sudarykime sąlygas ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbą

Pasak jo, šiuo metu pabėgėliai negauna tinkamos pagalbos mokytis lietuvių kalbą. A. Valotka ragina institucijas susitelkti ir sudaryti sąlygas ukrainiečiams mokytis.

„Pirma, pabėgėlio statusą turintys asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, čia labai svarbus momentas. Pavyzdžiui, tai netaikoma žmonėms, kurie dirba savarankiškai“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto diskusijoje dėl lietuvių kalbos mokėjimo teigė A. Valotka.

„Jeigu šitie žmonės darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ar pildyti tipinių dokumentų formas, tai yra Vyriausybės nutarimo formulavimas“, – pridūrė jis.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas taip pat pažymėjo, kad kiekvienam ukrainiečiui nuo atvykimo į Lietuvą suteikiamas 24 mėnesių laikotarpis, per kurį jis lietuvių kalbos pradmenų turėtų išmokti.

„Tai pradeda galioti 24 mėnesiams nuo pabėgėlio statuso suteikimo dienos. Visiems kitiems žmonėms tas neaktualu, lygiai taip pat kaip tiems, kurie grįš į Ukrainą anksčiau, ko mes ir linkime“, – sakė A. Valotka.

Jo teigimu, po kalbos inspekcijos išsiųsto laiško, kuriame išdėstomi reikalavimai dirbantiems ukrainiečiams, karo pabėgėliai iš karto susidomėjo lietuvių kalbos kursais. Tačiau, pažymėjo A. Valotka, vietų arba nėra, arba susidarė per didelės eilės.

„Kai jie susidomėjo, štai kas pasidarė – vietos nėra, reikia ilgai laukti“, – teigė A. Valotka.

„Kalbėjomės ir su įmonėmis, kurios organizuoja mokymus. (...) Pavyzdžiui, metų pradžios, sausio mėnesio padėtis – lėšų lygtai Vyriausybė turėtų skirti, mes surenkame ukrainiečių grupes, tada paaiškėja, kad tų lėšų nėra, žmonės išsivaikšto.

Ar mus turėtų tenkinti tokia situacija? Ne“, – akcentavo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad organizuojamų lietuvių kalbos mokymų kaina yra per brangi atvykusiems ukrainiečiams. A. Valotka ragina institucijas susitelkti ir sudaryti sąlygas karo pabėgėliams išmokti lietuvių kalbą.

„Atsidarykite Užimtumo tarnybos puslapį ir pasižiūrėkite, kiek kainuoja tie mokymai. 1300 eurų už mokymus tikrai nėra pati didžiausia kaina, rasite ir už 1650 eurų. Ar tikrai ukrainiečiai visi turi tokias lėšas? Ypač jeigu atvažiavusi visa šeima?“ – klausė jis.

„Jeigu mes norime demonstruoti jautrumą ir empatiją, tai neliekime krokodilo ašaras, o, institucijos, susikaupkime, susitelkime, ir sudarykime sąlygas tiems žmonėms mokytis“, – pabrėžė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas.

ELTA primena, kad kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.

Šį raštą sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.

A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.

Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži.

Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valotka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.