Atlyginimų atotrūkis: VDI diskriminacijos nenustatė, tad kur slypi skirtingo moterų ir vyrų atlygio priežastis?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko patikrinimus Lietuvos įmonėse, kuriose fiksuojamas didžiausias atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų.

Apibendrinę išvadas, VDI ekspertai nenustatė tiesioginės diskriminacijos požymių, nes daugeliu atveju, atlyginimų dydžiai skiriasi dėl objektyvių priežasčių, ypač – dėl moterų ir vyrų pasiskirstymo geriau ir prasčiau apmokamose darbo vietose.

Panaši tendencija egzistuoja ir kitose Europos bei pasaulio šalyse. Vyrai dažniau sutinkami geriausiai apmokamose informacinių technologijų, programavimo darbo vietose ir vadovaujančiose pozicijose.

Moterys dažniau dirba klientų aptarnavimo, administravimo, socialinių paslaugų, pedagogikos sektoriuose – ten, kur darbas apmokamas prasčiau.

2022 metais Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) skelbtame Lyčių lygybės indekse, kaip ir kasmet, buvo vertinama moterų ir vyrų lygybė darbo srityje. Profesinės segregacijos ir darbo kokybės subkategorijoje Lietuva surinko 60,4 balo iš 100. Įvertinimas – mažesnis už ES vidurkį, kuris siekia 63,1 balo.

Sudarant šį rodiklį, profesinė segregacija buvo matuojama pagal moterų ir vyrų dalyvavimą švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinio darbo sektoriuose, kuriuose įprastai dominuoja moterys.

EIGE duomenimis, Lietuvoje minėtose specialybėse 2022-aisiais dirbo apie 4,5 karto daugiau moterų nei vyrų. Kas lemia tokį pasiskirstymą?

Pigesnės ir brangesnės profesijos

Priežastys, kodėl moterys koncentruojasi vienose profesijose, o vyrai – kitose, yra įvairialypės. Daug ką lemia lyčių stereotipai, kurių vis dar nepavyksta įveikti nei  švietimo sistemose, nei kasdienėje aplinkoje. Nemažai stereotipinių nuostatų užsilikę ir tėvų, senelių auklėjimo modeliuose.

Svarbu ir tai, kokį savo lyties atstovų (-ių) reprezentavimą vaikai nuo mažens mato savo aplinkoje, knygose, žaisluose, populiariojoje kultūroje, kokiose srityse mergaitės ir berniukai yra drąsinami ir pagiriami, o kuriose – sugėdinami ar pašiepiami.

Tam, kaip išsivystė „pigesnės“ ir „brangesnės“ profesijos, didelę įtaką padarė senosios socialinės nuostatos. Pavyzdžiui, su rūpyba, globa, vaikų švietimu ar slauga susiję „moteriški“ darbai nuo seno buvo laikomi veikiau natūraliu pašaukimu, nei profesija.

Jiems atlikti reikalingi įgūdžiai ilgai buvo suvokiami kaip prigimtinės moterų charakterio savybės. Dėl šios priežasties tokių darbų sudėtingumas ir socialinė vertė buvo sumažinta, o tai reiškė ir mažesnį atlygį.

Tendencija išliko – šios profesijos vis dar apmokamos prasčiau, o moterų jose vis dar dirba daugiau, nei vyrų.

Kaip kompiuterių merginas pakeitė kompiuterių vaikinai

Stereotipinis supratimas, kurios profesijos yra vyriškos ar moteriškos, ne visada buvo toks pat. Geras nuostatų kismo pavyzdys yra programavimo profesija. Šiandien paklausti, kaip įsivaizduojame programuotoją, turbūt dauguma mintyse pieštų vyrą.

Tai nestebina, nes vyrai sudaro daugumą programavimo srityje dirbančių žmonių. Tačiau taip buvo ne visada – viena labiausiai vyrų dominuojamų profesijų kadaise buvo išskirtinai „moteriška“.

1967 metų į moterų auditoriją orientuoto JAV žurnalo „Cosmopolitan“ numeryje kompiuterių programavimas pateikiamas kaip išskirtinai moterims tinkama specialybė. Straipsnyje „Kompiuterių merginos“ (angl. Computer Girls) rašoma, kad „programuoti yra beveik tas pats, kaip planuoti vakarienę.

Turite viską susiplanuoti iš anksto ir susidėlioti grafiką, kad viskas būtų paruošta tada, kai jums to prireiks… Moterys yra „natūralios“ kompiuterių programavimo specialistės“, t. y. programavimas buvo sulyginamas su tuo metu stereotipiškai moteriškomis gyvenimo sritimis.

Kompiuterių programavimas JAV daug metų išliko „moteriška“ profesija, tačiau tik todėl, kad tuomečiai vadovai jį priskyrė daug įgūdžių ar žinių nereikalaujančiai darbų kategorijai.

Vėliau programavimo profesija buvo maskulinizuota. Vyrai programuotojai siekė didinti specialybės prestižą – kūrė profesines asociacijas, ėmė kelti naujus, keblesnius reikalavimus.

Pavyzdžiui, į atrankos procesus įtraukiant matematinius galvosūkius. Jie geriau sekėsi vyrams, kurie mokykloje buvo labiau skatinami rinktis matematikos pamokas. Galvosūkių atsakymai būdavo platinami per įvairius tik vyrams prieinamus tinklus, pavyzdžiui, studentų brolijas.

Tokiais būdais moterys ilgainiui buvo atskirtos nuo galimybių išlikti programavimo srityje. Profesija pavirto „vyriška“, o šiandien ji ir kitos informacinių technologijų srities profesijos – vienos geriausiai apmokamų.

Šiuo metu, siekiant lyčių lygybės, daugelyje šalių vyksta atvirkštinės iniciatyvos – norima programavimo specialybes ir visą IT sektorių padaryti atviresniu moterims.

Lyčių stereotipai daro įtaką ir „universalioms“ profesijoms

Įdomu, kad net iš pirmo žvilgsnio lyčiai neutralios profesijos, paveiktos įsisenėjusių stereotipinių nuostatų, gali tapti „vyriškomis“ arba „moteriškomis“. Reiškinį paaiškina įdomus mokslinis tyrimas, atliktas Centrinės Amerikos greitųjų kreditų banke.

Šio tipo paskolų vadybininko specialybė tyrėjams pasirodė viena neutraliausių lyčiai – finansai stereotipiškai laikomi labiau vyriška sritimi, tačiau greitųjų vartojimo kreditų pasiimti dažniausiai ateina sunkiau besiverčiantys žmonės, o darbas su socialiai jautresnėmis grupėmis įprastai priskiriamas moterims.

Šiame banke kiekvienam vartojimo kredito pasiimti atėjusiam klientui atsitiktine tvarka priskiriamas paskolos vadybininkas vyras arba vadybininkė moteris. Tyrimo metu buvo stebima, kaip vadybininko lytis daro įtaką paskolos atidavimo procesui.

Paaiškėjo, kad vyriškos lyties vadybininkus klientai matė kaip labiau autoritetingus, todėl rečiau vėlavo pervesti paskolos grąžinimo įmokas. Klientai, kuriems buvo priskirtos moterys paskolų vadybininkės, turėjo apie 25 proc. tikimybę nesilaikyti paskolos grąžinimo įsipareigojimų, o turėję vadybininkus vyrus – 19 proc.

Tai –  pavyzdys, kaip profesijai įtaką gali daryti lyčių stereotipai, su kuriais dažnas susiduriame nuo pat mažens. Vienas iš jų – vyrų, tėvų laikymas labiau autoritetingais, tariančiais „paskutinį žodį“ šeimos ginčuose, jų griežtesnių pastabų labiau paisyti pratinami vaikai.

Berniukai dažnai drąsinami būti stipriais ir lyderiaujančiais, o mergaitės – nuolankiomis, švelniomis, rūpestingomis. Lyderystės besiimančios mergaitės ir moterys kenčia nuo neigiamos „valdingos moters“ etiketės, pasaulyje pažįstamos anglišku bossy terminu.

Greitųjų kreditų banko tyrimas parodė, kad augant ir gyvenant šių lyčių stereotipų pilnoje aplinkoje, neišvengiamai darome įtaką tam tikroms profesijoms ir jų atstovams (-ėms).

Atsižvelgdami į tai, kad lyčių stereotipai gali daryti įtaką profesiniams pasiekimams, tyrimo autoriai darbdaviams rekomenduoja nepamiršti šio faktoriaus vertinant savo darbuotojų darbo kokybę, nuo kurios dažnai priklauso ir atlyginimas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sukūrė Lyčių lygybės Lietuvos savivaldybėse žemėlapį, kuriame matosi, kad formalieji rodikliai dalyvavimo darbo rinkoje ir ekonominio aktyvumo srityse yra gana geri – moterys ir vyrai oficialiai neturėtų patirti nelygybės rinkdamiesi profesiją ar įsidarbindami.

Tačiau praktinė situacija rodo, kad daugelį dalykų vis dar nulemia su lyčių stereotipais susijusios nuostatos ir jų pasekmės. Informaciją apie lyčių nelygybės pasekmes ir ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad tai keistųsi, galima rasti lyčių lygybės svetainėje lygiadieniai.lt.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.