Ar Lietuva skęs? Ekspertai įspėja apie augančią grėsmę

Konferencijoje „Klimatosaugos briaunos“ ekspertai įspėja apie augančią grėsmę ir svarsto, kokie sprendimai padėtų Lietuvai prisitaikyti prie ekstremalių reiškinių.

Arti gamtos stichijų

Paskutinėmis spalio dienomis per smarkių liūčių sukeltus potvynius Pietų ir Rytų Ispanijoje žuvo daugiau nei 200 žmonių. 

Šalies valdžios institucijos paskelbė trijų dienų gedulą. Valensijos keliuose liko tūkstančiai vandens srauto nuplautų automobilių, uždaryti keliai, sustabdytas greitųjų ir paprastųjų traukinių eismas.
 
Kaip tik šia tema Aplinkos ministerijos kartu su Vilniaus universitetu organizuotoje „Klimatosaugos briaunų“ konferencijoje diskutavo politikai, gamtosaugininkai ir įvairių kitų sričių specialistai.
 
„Anksčiau kalbėta, jog žmogaus gyvenimas yra per trumpas, kad jis suvoktų klimato pokyčius. Tačiau jau šiandien ir be mokslininkų pagalbos matome konkrečius pavyzdžius, kaip greitai jis keičiasi. 

Rugsėjo mėnuo buvo keturioliktas iš penkiolikos mėnesių, kai vidutinė oro temperatūra buvo 1,5 °C didesnė nuo pramoninės revoliucijos pradžios. 

Be to, rugpjūčio mėnesį Lenkijoje ir Čekijoje siautusi audra, kai per dieną iškrito net 44 centimetrai lietaus, primena, kaip arti gamtos stichijų galime atsidurti ir mes, ir šį kartą tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
 
„Turime kalbėti, kokią aplinkosaugos politiką galime pasiūlyti kaip pavyzdį pasauliui, Ukrainai, Kaukazo valstybėms. 

Išsprendėme ozono skylės problemą, todėl tikiu, kad įveiksime ir klimato kaitos krizę. Linkiu susitarimo ir aštrių diskusijų“, – sakė ministras.
 
Jis patikino, kad Lietuva vykdys tarptautinius įsipareigojimus ir iki 2030 m. sieks sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau apgailestavo, kad valstybių, pasirengusių stengtis dėl to paties tikslo, yra nedaug.

Prognozės nedžiugina

Pranešimą „Ar Lietuvoje skęsime kaip Lenkijoje ar Čekijoje?“ konferencijoje pristačiusi Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė teigė vis dažniau išgirstanti klausimą: ar skęs ir Lietuva? 

„Manantys, kad Lietuva netolimoje ateityje skęs, pakelkite rankas, – į susirinkusius konferencijos dalyvius kreipėsi Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė. 

Salėje iškilus rankų miškui, netrukus ji patvirtino liūdnas prognozes. – Greičiausiai skęsime. 

Iš tiesų, dalis gyventojų galvoja, kad klimato kaita atneš gražesnius orus, augs bananai ir kiti egzotiniai vaisiai, tačiau realybė yra kitokia: sulauksime vis dažnesnių ekstremalių oro sąlygų ir kitų pasekmių.“

Pranešėja priminė rudens pradžioje vykusius potvynius, kuriuos sukėlė ciklono „Boris“ rekordiškai smarkūs krituliai. 

Potvynis prasidėjo Austrijoje ir Čekijoje, taip pat išplito Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, o vėliau persikėlė į Vokietiją ir Vengriją. 

Dėl potvynių žuvo 27 žmonės, o padaryta žala siekia apie 4 mlrd. eurų nuostolių. Pastebima, kad potvynių metu padarytos žalos dydis vis auga.
 
Prancūzijoje spalio viduryje per parą iškrito iki 600 mm kritulių – skendo visas regionas, patirti dideli nuostoliai. 

Netrukus už Atlanto – Naujojoje Meksikoje, kuriai būdingas itin sausas klimatas, per vieną valandą iškrito apie 50 mm kritulių. 

Dar po kelių liūties valandų dėl nedėkingo reljefo skendo visas Rosvelo miestelis.
 
„Nors kritulių kiekis Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį nežymiai sumažėjo, prognozuojama, kad gausių kritulių dienų skaičius šiame šimtmetyje nuo dabartinių 14-16 dienų didės iki 18-20 dienų“, – sakė J.Liukaitytė-Kukienė.

Kaip išvengti potvynių?

Aplinkos ministerijos ekspertė pabrėžė būtinybę tinkamai pasiruošti, kad potvynių metu padaryti nuostoliai būtų kuo mažesni: šalyje turi būti diegiamos įvairios prisitaikymo priemonės.

„Būtina plėsti žaliąsias teritorijas, kurios galėtų sugerti vandens perteklių. 

Taip pat svarbios prevencinės pasirengimo priemonės, kad žmonės būtų laiku ir tinkamai įspėjami apie artėjančias stichines nelaimes bei nuo jų apsaugoti. 

Tačiau esminė apsisaugojimo priemonė yra prieš įrengiant tam tikras erdves ar statant namus įvertinti, ar jie nepateks į užliejamas teritorijas“, – aiškino specialistė.
 
Aplinkos apsaugos agentūra užpernai atnaujino potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius. Juose matomos teritorijos, kuriose gali kilti potvyniai, ir pateiktas galimų su potvyniais susijusių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonomikai vertinimas. 

Į šias rizikos teritorijas patenka ir didieji Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas bei Klaipėda.

„Potvynių tikimybė buvo įvertinta 53 skirtingų upių atkarpose bei visoje Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantės teritorijoje. 

Tačiau turime pradėti daugiau kalbėti ir apie poplūdžius, kai ne upės išsilieja, bet didelės teritorijos užliejamos dėl staiga iškritusio didelio kritulių kiekio, – tvirtino Aplinkos ministerijos atstovė. – Didieji miestai dar nėra įvertinę, ką būtų galima padaryti, kad apsaugotų visas teritorijas.“
 
Didžioji dalis numatytų aukščiausio prioriteto inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių, anot J.Liukaitytės-Kukienės, jau įgyvendintos arba baigiamos įgyvendinti: statomi pylimai, polderiai, aukštinami keliai. 

Taip pat įgyvendintos ir kitos svarbiausios priemonės potvynių prevencijai: Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme reglamentuotos veiklos pagal atskiras tikimybes potvynių grėsmės teritorijose, inventorizuotos pavojingiausios užtvankos.
 
2021-2027 m. iš Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų planuojama skirti dar 34 mln. eurų potvynių prevencijai. 

Lėšos bus nukreiptos į projektus, kurie padės savivaldybėms apsaugoti gyventojus, infrastruktūrą ir turtą nuo vis dažnėjančių potvynių.