Apmokestinus dalį draudimo sutarčių, paslauga gyventojams brangtų: kritikuoja ir verslas, ir koalicijos partneriai

Nors Seimas vos prieš kelis mėnesius patvirtino papildomo gynybos finansavimo paketą, Finansų ministerija vėl dairosi, kaip papildyti šių lėšų aruodą. 

Praėjusią savaitę ministerija įregistravo siūlymą, kuriuo dalis draudimo sutarčių, tarp jų – papildomo sveikatos, būsto, kasko automobilių draudimo – būtų apmokestintos 10 proc. mokesčiu.

Mokestis nebūtų taikomas gyvybės ir fizinių asmenų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui.

Įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus pataisas 2025 metais būtų surinkta 50 mln. eurų papildomų pajamų, 2026 metais – 100 mln. eurų, tiek pat – ir 2027 metais. Jos būtų skiriamos gynybos reikmėms.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau žurnalistams sakė, kad įstatymo projektas yra derinamas, o ministerija – atvira pasiūlymams šiuo klausimu. 

Pasak politikės, šio siūlymo uždavinys – išlaikyti tvarų 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto siekiantį finansavimą gynybai.

„Kaimynai nelaukia. Rusija didina mokesčius ir savo krašto apsaugos, puolamosios ginkluotės finansavimą. 

Natūralu, kad mes taip pat turime daryti principinius sprendimus. Jeigu yra principinis sutarimas dėl nacionalinės divizijos steigimo, vokiečių brigados priėmimo, šaukimo reformos įgyvendinimo, turi būti ir deramas finansavimas“, – tvirtino G. Skaistė.

Tiesa, ministerija neslepia, kad kainas tai gali išauginti.

„Dėl įvesto saugumo įnašo (...) paslaugų kaina gali turėti įtakos šių paslaugų patrauklumui. Tačiau tai turės ir teigiamą poveikį, nes iš mokesčio surinktos lėšos bus naudojamos gynybos tikslams, o tai prisidės prie šalies saugumo, kartu didins investuotojų pasitikėjimą“, – motyvuojama aiškinamajame rašte.

Aiškėja, kad entuziastingų tokio mokesčio šalininkų nėra daug.

Romanovskis: pasiūlymas disonuoja su sveika logika

„Delfi“ pasiteiravo trijų draudimo bendrovių, kaip jos vertina inciatyvą, kaip toks mokestis paveiktų kainas bei žmonių motyvaciją draustis, tačiau jos į klausimus atsakyti nesutiko ir pasiūlė kreiptis į Lietuvos draudikų asociaciją.

Asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sakė, kad šio mokesčio pagrindinė finansinė našta guls ant vartotojų pečių.

„Ne be reikalo tokie mokesčiai vadinami vartotojų mokesčiais, nes juos ir sumoka galutiniai produkto vartotojai, šiuo atveju – draudėjai“, – perspėjo A. Romanovskis.

Be kita ko, jo teigimu, žmonės yra labai jautrūs šios paslaugos kainai – nors ji gali neviršyti 100 eurų per metus, didelė dalis žmonių savo būsto nedraudžia. Taigi, 10 proc. kainos pokytis šiai paslaugai bus ženklus.

Anot draudikų atstovo, kad žmonės neskuba draustis, rodo ir šių metų pradžioje smarkiai apdegusio Vilniaus Viršuliškių mikrorajono daugiabučio pavyzdys – iš 30 butų apdrausti buvo 20, o neapsidraudusiems į pagalbą turėjo skubėti savivaldybė.

„Skaičiuojama, kad savivaldybė skirs apie milijoną eurų atlyginti trečdalio žmonių, kurie nebuvo apsidraudę, žalai atlyginti“, – įvardijo pašnekovas.

Anot jo, nors viešai yra pristatoma, kad tai yra draudimo sektoriaus mokestis, bandant jį lyginti su jau taikomu bankų solidarumo mokesčiu, tai yra klaidinantis teiginys, nes bankų mokestis yra susietas su bankų pelnu, o naujai siūlomas draudimo įmokų mokestis yra „grynas vartojimo mokestis“, kuris veikiau primena akcizą, koks yra taikomas taršiems degalams, tabakui, alkoholiui.

Vis dėlto akcizo mokesčio esmė, kaip pabrėžė jis, yra paskatinti mažinti vartojimą, todėl siūlymas papildomai apmokestinti draudimąsi, jo teigimu, prieštarauja sveikai logikai.

„Staiga bandoma mažinti paslaugos, kuri nėra visuotina, kuria dalis žmonių naudojasi savanoriškai, vartojimą. Aišku, dalis žmonių to negali išvengti, pavyzdžiui, tie, kurie ima būsto paskolas. Pasiūlymas yra keistas, disonuoja su sveika logika“, – stebėjosi A. Romanovskis.

Vienos populiariausių savanoriškų draudimo rūšių – automobilių kasko draudimo, apdraustumas, pasak jo, siekia apie 25 proc., o gyventojų būsto – vos viršija 50 proc.

Be kita ko, pasekmes dėl tokio mokesčio, anot A. Romanovskio, pajustų ir verslas, nes draudimo paslaugas įsigyjantys verslo subjektai mokės ne tik padidintą pelno mokestį, bet būtų apmokestinti ir per draudimo paslaugų įsigijimą.

„Tai palies tokius sektorius kaip statybos, kelių, transporto, sveikatos priežiūros, kur vyrauja tiek privalomieji, tiek savanoriški draudimai, o taip pat ir pramonę, žemės ūkio sektorių, kur draudžiama tiek technika bei įrenginiai, tiek pasėliai bei ūkiniai gyvuliai“, – tvirtino jis.

Viena ranka valstybė surinks, kita turės atiduoti

A. Romanovskiui antrino ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas, kuris sakė, kad toks mokestis, jei būtų priimtas, neigiamai paveiktų žmonių norą draustis, nes pakeltų kainas. Tai reiškia, kad šie žmonės nelaimės atveju ateis prašyti pagalbos iš valstybės.

„Savanoriškai apsidraudusius gelbėja draudimas, o tuos, kurie nėra to padarę, gelbėjame visų mokesčių mokėtojų pinigais, juos skiria savivaldybė arba Vyriausybė. 

Jeigu mes branginsime draudimo paslaugas, natūralu, kad tai bus neigiama paskata žmonėms draustis, vadinasi, mažiau asmenų drausis, bus daugiau prašančių savivaldybės ar valstybės juos gelbėti viešaisiais pinigais.

Viena ranka valstybė surinks mokestį, tačiau iš kitos kišenės turės skirti dar daugiau lėšų, kad išgelbėtų į nelaimę papuolusius asmenis“, – argumentus, kodėl nepritaria apmokestinimui, vardijo R. Jokubauskas.

Turint omenyje, kad šylant klimatui vis daugiau matysime tokių gamtos reiškinių kaip neseniai praūžusi audra, jo teigimu, nelaimių tik daugės, o tai reiškia, kad valstybės išlaidos šioje biudžeto eilutėje smarkiai išaugs.

Be to, R. Jokubauskas svarstė, kad atsiradus tokiam mokesčiui nukentėtų ir tie asmenys, kurie namus įsigijo su banko paskola, kadangi jiems apdrausti būstą yra privaloma.

„Įvertinus, kad ir šiaip paskolos yra išbrangusios ir būtent šie asmenys sumoka bankui solidarumo mokestį, nes iš jų įmokų bankai jį padengia, manytume, kad tokia našta būsto paskolas pasiėmusiems žmonėms yra neproporcinga. Svarbu įvertinti, kad tarp tokių gyventojų yra daug šeimų su mažais vaikais, todėl jiems našta bus pakankamai skausminga. Klausimas, ar toks elgesys yra socialiai teisingas“, – rizikas nupasakojo Vartotojų aljanso atstovas.

Armonaitė: žalos būtų daugiau nei naudos

Tokios iniciatyvos nesupranta ir mažieji koalicijos partneriai. Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas „Delfi“ komentavo, kad jam neaišku, kodėl toks siūlymas iškilo dabar, kai koalicijoje jau anksčiau tokiam mokesčiui buvo išsakyta pastabų.

„Kai aptarinėjome papildomo gynybos finansavimo modelį ir šaltinius, gegužės pradžioje buvo nuskambėję finansų ministrės ir premjerės pasamprotavimas dėl papildomo draudimo sutarčių apmokestinimo. 

Liberalai išsakė neformalią, bet aiškią savo nuomonę, kad toks apmokestinimas mažintų draudimosi entuziazmą“, – nurodė E. Gentvilas.

Pasak ilgamečio politiko, draudimo sutartis, kasko ir panašius dalykus daug kas stengiasi apeiti ir toks papildomas apmokestinimas, jo teigimu, mažintų draudimosi patrauklumą, todėl tam liberalai nepritaria.

„Po to šito dalyko kaip gynybos finansavimo papildomo šaltinio neliko ir atskirai mes šito nesvarstėme. Jei į Seimą ateitų toks Finansų ministerijos siūlymas, reikės atidžiau svarstyti, bet preliminari mūsų pozicija buvo visiškai neigiama“, – dėstė E. Gentvilas.

Siūlymui nepritaria ir Laisvės partija. Jos pirmininkė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė „Delfi“ sakė, kad žalos būtų daugiau nei naudos, nes atbaidytų žmones nuo šios paslaugos įsigijimo. 

Be to, dėl infliacijos ir geopolitinių iššūkių kai kurios draudimo rūšys, jos teigimu, ir taip yra reikšmingai pabrangusios.

„Mes to nepalaikome. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje jau ruošiame savo poziciją, tai galiu preliminariai pasakyti, kad daugumoje šalių, kuriose yra toks mokestis, jis taikomas tik daliai draudimo įmokų, o ne beveik visoms, kaip siūloma Lietuvoje. 

Pavyzdžiui, Suomijoje tai taikoma tik draudžiamam turtui, Nyderlanduose kelionėms, Vokietijoje ir Graikijoje įmokoms nuo gaisro. Žiūrint į visą europinį paveikslą, nėra taip, kad tokia praktika, kurią siūlo Finansų ministerija, būtų labai dažna“, – nurodė A. Armonaitė.

Panašiai kalbėjo ir A. Romanovskis, kuris pastebėjo, kad nors viešai kalbama, kad dauguma ES šalių turi tokį mokestį, nutylima, jog jį taiko tik Vakarų Europos Valstybės, absoliučioje daugumoje Centrinės Europos šalių tokio mokesčio nėra arba jis sudaro vos 1 ar 2 proc. punktus.

„Tokio mokesčio neturi nei Latvija, nei Estija, nei Latvija. Svarbu pažymėti ir tai, kad Vakarų Europoje šis mokestis dažnai yra automobilių ar nekilnojamojo turto mokesčio atitikmuo, kurį dėl lengvesnio administravimo surenka draudimo bendrovės per klientų įmokas“, – pastebėjo jis.

A. Armonaitė taip pat sakė, kad negali paaiškinti, kodėl tai siūloma dabar, nes jau priimti sprendimai dėl papildomo gynybos finansavimo, jos teigimu, leidžia Lietuvai įsigyti papildomos technikos ir ginkluotės.

„Skolinimosi galimybės yra vis dar neišnaudotos, o dabar ištraukiamas naujas mokestis, kuris yra skirtas ne draudikams, o žmonėms besidraudžiantiems nuo rizikų. Man atrodo, kad toks siūlymas yra netinkamas, jo priimti nereikia“, – tvirtino politikė.