Apklausa: paaiškėję duomenys apie Nausėdos įstojimą į Komunistų partiją prezidento rinkėjų palaikymo nesumažino

Ši apie G. Nausėdą pavešinta informacija dažniau padidino neigiamą nusistatymą asmenų, kurie praėjusių prezidento rinkimų antrajame ture balsavo už dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę.

Sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad ši naujai paaiškėjusi aplinkybė šalies vadovo rinkėjams didelio įspūdžio nepaliko dėl to, jog tai nėra kasdienes gyventojų problemas apimanti tema.

Šių metų balandžio 20–gegužės 5 dienomis Eltos užsakymu vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad du trečdaliai (65 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų nepakeitė savo nuomonės apie prezidentą G. Nausėdą po to, kai jie sužinojo apie tai, kad jis buvo įstojęs į Komunistų partiją.

Ketvirtadalis (24 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad ši informacija pablogino jų nuomonę šalies vadovą. Tuo tarpu 2 proc. respondentų tikino manantys, kad ši jiems nauja informacija pagerino nuomonę apie prezidentą.

Dešimtadalis (9 proc.) apklausoje dalyvavusių asmenų neturėjo nuomonės arba neatsakė į šį klausimą.

Kad paviešinta informacija pablogino jų nuomonę apie prezidentą, dažniau atsakė didmiesčių gyventojai (27 proc.), taip pat respondentai su didžiausiomis (virš 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (32 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (28 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (42 proc.).

Tuo tarpu kad tokia pateikta informacija nepakeitė jų nuomonės apie G. Nausėdą, dažniau už kitus nurodė respondentai su vidutinėmis šeimos pajamomis (1001–1800 eurų per mėnesį), dirbantys valstybiniame sektoriuje, lenkų tautybės gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

G. Nausėdą prezidento rinkimuose palaikiusių gyventojų nuomonė nepasikeitė

Atliktos apklausos duomenys rodo, kad tai, jog G. Nausėda 1988 metais įstojo į Komunistų partiją ir nuslėpė šį faktą, pablogino daugiau nei pusės (54 proc.) respondentų nuomonę, kurie per 2019 metų prezidento rinkimų antrajame ture balsavo už I. Šimonytę.

Tuo tarpu beveik aštuoni iš dešimties apklaustųjų, kurie praėjusiuose prezidento rinkimuose balsavo už G. Nausėdą (77 proc.), arba daugiau nei pusė respondentų, kurie apskritai nedalyvavo balsavime (56 proc.), nuomonės apie dabartinį prezidentą nepakeitė.

Šių metų balandžio antroje pusėje Eltos užsakymu vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad devyni iš dešimties (88proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų žino, kad žiniasklaidoje buvo pateikta informacija apie tai, jog G. Nausėda 1988 įstojo į Komunistų partiją bei kad jis apie tai anksčiau nėra nurodęs savo biografijoje ir kandidato į prezidentus anketoje, o kas dešimtas (9 proc.) apklaustas gyventojas apie tai nieko negirdėjo. 3 proc. respondentų į šį klausimą neatsakė.

Apie šią G. Nausėdos biografijos aplinkybę pirmą kartą apklausos metu dažniau išgirdo 18–29 metų respondentai (20 proc.), besimokantis jaunimas (24 proc.), lenkų (32 proc.) bei rusų (15 proc.) tautybių gyventojai, dešiniųjų pažiūrų respondentai (15 proc.) bei tie, kurie nedalyvavo 2019 metais vykusiuose prezidento rinkimuose (18 proc.).

Paaiškėjęs G. Nausėdos įstojimas į Komunistų partiją prezidento palaikymo nesumažino

Apklausa taip pat parodė, kad jei šiuo metu vyktų prezidento rinkimų antrasis turas, kuriame vėl susirungtų G. Nausėda ir I. Šimonytė, dauguma (49 proc.) respondentų balsuotų už dabartinį šalies vadovą.

Tuo tarpu už I. Šimonytę balsą atiduotų 15 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų. 

Visgi ketvirtadalis (23 proc.) gyventojų teigė, kad neparemtų nė vieno iš šių dviejų kandidatų, todėl rinkimuose nedalyvautų, o kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) respondentų neturėjo nuomonės arba į šį klausimą neatsakė.

Kad dabar, jei vyktų antrasis prezidento rinkimų turas, balsuotų už G. Nausėdą, dažniau atsakė vyresni nei 30 metų žmonės, respondentai baigę kolegiją / technikumą ar neturintys vidurinio išsilavinimo, respondentai su mažiausiomis (iki 1000 eurų) arba vidutinėmis (1001–1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, pensininkai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, kairiųjų arba centro pažiūrų gyventojai.

Kad savo balsą atiduotų už I. Šimonytę, dažniau už kitus nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis (virš 1800 eurų per mėnesį), dešiniųjų pažiūrų gyventojai.

Kaip parodė šis tyrimas, trys iš keturių apklaustųjų (74 proc.), kurie 2019 m. prezidento rinkimų antrajame ture balsavo už G. Nausėdą, dabar vėl balsuotų už jį, 3 proc. dabar pakeistų savo sprendimą ir balsuotų už I. Šimonytę.

Tuo tarpu septintadalis (14 proc.) respondentų šiuo metu nebalsuotų nė už vieną iš jų, o kas dešimtas (9 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Aštuoni iš dešimties (79 proc.) I. Šimonytės rinkėjų šiuo metu pasiryžę ir vėl už ją balsuoti, kas dešimtas (9 proc.) pakeitė nuomonę ir dabar balsuotų už G. Nausėdą, 9 proc. antrą kartą tokiuose rinkimuose nedalyvautų, o 3 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė.

Apklausa taip pat rodo, kad dauguma – septyni iš dešimties – prieš 4 metus nedalyvavusių rinkimuose gyventojų nedalyvautų ir dabar (46 proc.) arba neturi aiškios nuomonės, kurį kandidatą šiuo metu verta paremti (22 proc.).

Iš tų, kurie būtų linkę sudalyvauti tokiuose rinkimuose, didesnė dalis (kas ketvirtas iš nedalyvavusių – 24 proc.) dabar balsuotų už G. Nausėdą, o I. Šimonytę palaikytų mažiau nei dešimtadalis (8 proc.).

Sociologė: tai nėra tiesiogiai žmogaus bazinius poreikius paliečiantis klausimas

Savo ruožtu „Baltijos tyrimų“ vadovė R. Ališauskienė, vertindama apklausos rezultatus, atkreipia dėmesį, kad paviešinta informacija apie G. Nausėdos narystę Komunistų partijoje dažniausiai pablogino tų respondentų nuomonę apie prezidentą, kurie rinkimuose balsavo už I. Šimonytę.

Sociologė akcentuoja, kad asmenų, kurie ir praėjusiose rinkimuose palaikė G. Nausėdą, paaiškėjusi informacija nuomonės nepakeitė.

„Paaiškėjusi informacija pablogino nuomonę tų, kurių ir taip ta nuomonė nebuvo labai gera. Nes jeigu pasižiūrėtume pagal tai, už kurį kandidatą praėjusiuose prezidento rinkimuose žmonės balsavo, tai būtent pablogėjo nuomonė tų, kurie balsavo už I. Šimonytę. Kitaip sakant, ne G. Nausėdos šalininkų.

O tarp tų, kas tuomet balsavo už G. Nausėdą, tik 17 proc. sako, kad jų nuomonė pablogėjo“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

Sociologė svarsto, kad paaiškėjusi žinia apie G. Nausėdos nutylėtą įstojimą į Komunistų partiją paprasčiausiai nėra tas esminis klausimas, kuris galėtų paveikti gyventojų palaikymą.

„Tai nėra toks tiesiogiai paliečiantis žmogaus bazinius poreikius klausimas. O ypač dabartinėje situacijoje, kai aiškiai ryškėja ekonominė krizė, žmonėms svarbiausia problema yra infliacija, didėjančios kainos, stojantys arba mažėjantys atlyginimai, kitaip tariant, labiau buitiniai dalykai.

Tai būtent šis moralinis klausimas tiesiogiai nepaliečia žmogaus kasdieninių problemų“, – akcentavo ji.

R. Ališauskienė mano, kad pastaruoju metu rinkėjai jau yra pasidarę mažiau jautrūs viešoje erdvėje pateikiamai neigiamai informacijai apie politikus.

„Tai ar tai būtų apie G. Nausėdą, ar apie kurį nors kitą politiką, tai nėra labai aktualus klausimas. Antra vertus, pastaruoju metu kompromatų, neigiamos informacijos apie vieną ar kitą politiką yra tiek daug, kad žmonės jau atbuko, jau nebereaguoja“, – sakė R. Ališauskienė.

„Tai, kad kažkas paveiktų, tai turėtų žmonių akimis būti kažkas rimtesnio. Čia jiems neatrodo labai neigiamas arba labai rimtas argumentas, kodėl staiga pradėtų jį daug blogiau vertinti“, – pridūrė ji.

Sociologė taip pat akcentuoja, kad šiuo metu Vyriausybės vadovės pozicija yra gerokai nepalankesnė nei G. Nausėdos.

„Viešojoje erdvėje esanti neigiama informacija labiau blogina I. Šimonytės vertinimą negu ši G. Nausėdos istorija. Nes negali sakyti, kad dėl tos vienos tematikos kažkas keistųsi.

Jeigu būtų pakartotinas antras turas, tai G. Nausėda dar labiau laimėtų“, – sakė ji.

Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko 2023 m. balandžio 20-gegužės 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1026 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 115 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.