Apie mero priešrinkiminius pažadus, Klaipėdos rajono ir politines aktualijas

Atviros „Žinau, ką renku“ diskusijos metu dalyviai ir džiaugėsi pasiekimais, ir keitėsi aštriomis įžvalgomis

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, vicemerė Ligita Liutikienė bei opozicijos atstovai – Rasa Petrauskienė ir Justas Ruškys, debatų metu su bendruomene dalinosi aktualių projektų įgyvendinimų eiga, diskutavo, teikė įžvalgas ir atsakinėjo į salėje sėdinčių bei gyvą „Facebook“ transliaciją stebinčių užduodamus klausimus apie Klaipėdos rajono infrastuktūrą, keleivinį transportą ir kitas politines aktualijas.

Kandidatavimo laikotarpiu meras žadėjo: „Skatinsiu visos dienos mokyklų atsiradimą“.

Šio pažado įgyvendinimą meras B. Markauskas vertina teigiamai ir sako besidžiaugiantis, kad šiuo metu esame pirmaujanti Savivaldybė pagal tokių mokyklų skaičių – išviso turime 42 viso rajono mastu ir 28 etatus dirbančiųjų su prailgintomis klasėmis. Klaipėdos rajono savivaldybė tam skiria apie 400 000 eurų.

Meras pabrėžė, kad Savivaldybės tikslas yra, jog sunkiai besiverčiančių šeimų ar visą darbo dieną dirbančių tėvų vaikai turėtų užsiėmimą po pamokų, tokių mokyklų steigimas yra puikus būdas to įgyvendinimo link.

„Mūsų kadencijos metu buvo įsteigtos trys tokios mokyklos, dvi iš jų yra bendruomeninės, atidarytos „Priekulės Ainių“ ir Vėžaičių bendruomenėse – prie pastarosios man teko ir pačiam nemažai prisidėti, nes buvo iškilusi grėsmė ties projekto įgyvendinimu, bet pavyko viską suderinti ir dabar Vėžaičiai džiaugiasi puikia visos dienos mokykla. Tokią, beje, turi ir Veiviržėnų gimnazija“, – sako meras.

Bronius Markauskas / lt.wikipedia.org/

Praėjusią savaitę vykusiame Tarybos posėdyje nemažai buvo aptarinėjamas visos dienos mokyklos atidarymas Daukšaičiuose, prie šio projekto galvojama prijungti ir Kretingalę, mero teigimu, tai turėtų būti įgyvendinta dar šią kadenciją.

Opozicijos atstovas Justas Ruškys teigė, kad visi supranta prailgintų klasių svarbą, bet pabrėžė, jog steigiant tokias mokyklas reikėtų įvertinti viso Klaipėdos rajono miestelių ir kaimų poreikį, ne tik konkrečių vietovių.

J. Ruškys patikino, kad Klaipėdos rajonas yra vienintelis visoje Lietuvoje šią paslauga teikiantis nemokamai – ji yra finansuojama Savivaldybės.

„Stiprinsiu rajono ir Klaipėdos miesto partnerystę, derinant viešojo transporto maršrutus ir tvarkaraščius“ .

Šiandien Klaipėdos rajono meras tai įvardija kaip nenutrūkstamą procesą ir teigia, jog nuolat susitinka su seniūnijų gyventojais, išklauso ir atsižvelgia į jų pastabas bei stengiasi inicijuoti pokyčius.

„Pats galiu asmeniškai pasakyti, kad teko imtis nemažai iniciatyvos: susitikau su Palangos miesto meru, kalbėjome ir prašiau maršruto pratęsimo nuo Nemirsetos iki Girkalių, prieš keletą savaičių su Šilutės meru aptarinėjome maršrutus nuo Ventės iki Priekulės, jie taip pat atsiuntė konkretų maršruto pasiūlymą Ventė-Klaipėda, paskaičiavę, kad toks maršruto atsiradimas kainuotų 69 000 eurų – Savivaldybėje jau yra sprendžiama pasiūlymo įgyvendinimo galimybė“.

Meras primena apie dar 2019 metais Klaipėdoje pratęstus maršrutus nuo Tauralaukio iki Klipščiuose esančios „Rimi“ parduotuvės, taip pat privažiuojamųjų maršrutų atsiradimą, o kaip didžiausią sėkmę įvardina susitarimą dėl dviejų maršrutų vienodų bilietų zonų.

Taip pat pasakoja, kad dabar yra dirbama dėl maršrutinio autobuso iki Slengių „Rimi“ atsiradimo – tai bus įgyvendinta, kai baigsis Dangaus gatvės rekonstrukcija, įrengiant šviesoforinę sankryžą ir autobusų sustojimo vietą, pripažindamas, kad šiandien autobusui ten nėra kur sustoti.

Meras užsimena ir apie senų autobusų atnaujinimą: „Administracijos direktoriui jau yra pavesta pasirašyti sutartį su Klaipėdos keleiviniu transportu, kuris nuo 2024 metų organizuos paslaugos pirkimą ir derins maršrutus“, – teigia B. Markauskas. Ši įmonė, anot mero, kelia didelius reikalavimus vežėjui dėl transporto kokybės atitikimų, todėl numatoma, kad nuo 2024 metų problemų su senais autobusais turėtų nebelikti.

Meras paminėjo ir mums itin aktualų viso regiono Savivaldybių susitarimą dėl vadinamosios funkcinės zonos: „Stengiamės įkalbėti kitas regiono Savivaldybes turėti vieningą viešojo transporto sistemą – norėtumėm elektrinių autobusų Klaipėdos rajone bei geresnės keleivinio transporto sustojimo infrastruktūros“.

Rasa Petrauskienė šia tema pasisakė priešingai: „Mero bendradarbiavimas su kitomis Savivaldybėmis nebuvo sklandus, galima sakyti, kad jo visai nebuvo“, teigė opozicijos atstovė, pabrėždama, kad didžiausia problema dabar yra Sendvario seniūnija, kur pastebimas stotelių trūkumas ir tai, jog autobusai negali patogiai kursuoti piko valandomis.

„Persikvalifikavimo ir suaugusiųjų švietimo būklei reikalingas ypatingas dėmesys: naujos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos partnerystė su aukštesniosiomis ir aukštosiomis mokyklomis, Trečiojo amžiaus universitetu ir ypatingai su verslu“.

Kalbėdamas apie persikvalifikavimą, meras paminėjo, kad tuo užsiima Užimtumo tarnyba, su kuria yra glaudžiai bendradarbiaujama, o taip pat džiaugėsi, jog Lietuvoje esame pirmaujanti Savivaldybė pagal mažiausią bedarbystės rodiklį, kuris siekia vos 5%.

Taip pat džiugina ir neformalusis suaugusiųjų švietimas: „Turime labai stiprų Trečiojo amžiaus universitetą ir statistiškai matome, kad per pastaruosius trejus metus absolventų skaičius nuolat augo“, – teigia B. Markauskas.

Vicemerė L. Liutikienė priminė ir apie Savivaldybės siūlomą jaunimo įdarbinimo programą – yra finansuojama pusė sumos – 300 eurų, tokiu būdu jaunimas skatinamas pažinti būsimas profesijas, dirbti ir užsidirbti.

Paminėtas ypatingas dėmesys verslui sukėlė daugiau diskusijų tarp dalyvių – anot mero, Savivaldybė rodo pakankamai iniciatyvos partnerystės su verslais vystymuisi, tačiau didelio jų susidomėjimo nepastebi, o tuo tarpu opozicija teigė, kad mūsų rajone nebendradarbystė tarp valdžios ir verslo jau yra tapusi sena tradicija.

„Kai su meru dar sėdėjome „vienoje valtyje“, raginau didesnį dėmesį skirti įmonių verslui – pasidomėti, kas jiems svarbu ir tą blogą tradiciją nutraukti, bet tas nebuvo padaryta“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė R. Petrauskienė.

Su opozicijos pareiškimu meras sakė niekaip negalintis sutikti, o vicemerė antrino, kad bendradarbiavimo formatų yra nemažai – kalbėjo apie kasmetinius savivaldos ir verslo forumus, taip pat smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programą.

R. Petrauskienė šiuos forumus ir programas įvardino kaip siauras terpes tikslo įgyvendinimui pasiekti.

Po ilgų diskusijų apie verslo ir valdžios santykį Klaipėdos rajone, meras patikino, kad jo kabineto durys nebuvo uždaros nei vienai suinteresuotai ir iniciatyviai verslo asociacijai, taip pat pridurdamas, jog mūsų Savivaldybėje su verslu susiję klausimai yra sprendžiami daug operatyviau, lyginant su kitomis regiono Savivaldybėmis.

Aptartas Gargždų autobusų stoties projektas

„Viešuosius pirkimus laimėjo ne patys stipriausi rangovai, o autobusų stotis nėra pirmasis projektas, kurio rangovas, deja, nepajėgė užbaigti.

Dabar pasirašyta sutartis su naujuoju rangovu ir yra numatoma, kad 2023 metų vasarį jau galėsime džiaugtis užbaigtu projektu, jeigu nesutrukdys dideli šalčiai“, – kalbėjo B. Markauskas.

Meras atskleidė, kad bendra šio projekto suma yra apie 1 mln. Eurų.

R. Petrauskienė teigė, kad einant į savivaldos rinkimus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tikslas buvo sutvarkyti tris Gargždų „gėdas“ – autobusų stotį, parką ir kultūros centrą, o J. Ruškys, pataisydamas kolegę pridėjo, kad ne vien konservatoriai tai sugalvojo – koalicinę sutartį pasirašė visos partijos, o programos pirmoje eilėje rikiavosi būtent Gargždų autobusų stoties sutvarkymas.

Daugiafunkcis sporto centras

„Kolkas šis projektas yra tik popierinėje stadijoje, tačiau labai tikėtina, kad jau lapkričio pradžioje mes turėsime rangovą, kuris pradės Daugiafunkcio centro statybą Gargžduose“, – apie daug diskusijų rajone sukėlusio objekto pradžią kalbėjo meras B. Markauskas.

J. Ruškys teigė, jog tokia informacija yra slepiama nuo Tarybos narių, todėl komentuoti situaciją – sunku.

„Mano nuomone, šis projektas sieks bent 30 mln. Eurų, o tai nulems kitų Savivaldybės darbų stojimą: nebetiesime gatvių, neremontuosime takų ir nestatysime apšvietimo, o paaiškinti bendruomenėms, kodėl jų miesteliuose nieko nebevyksta ne Gargždų gyventojui, bus sudėtinga“, – savo asmeninėmis įžvalgomis dalinosi opozicijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos, atstovas.

B. Markauskas sako, kad neverta spekuliuoti kainomis, kol vokai nėra atplėšti.

Meras įsitikinęs – Klaipėdos rajonui labai reikalingas Daugiafunkcio sporto centro atsiradimas ir teigia, kad jei visi tikrai nori ir tiki šio projekto įgyvendinimu.

Savivaldybė yra pajėgi ir pasiruošusi judėti pirmyn, nors opozicijos atstovė R. Petrauskienė aiškiai išdėstė Savivaldybės metinio biudžeto galimybes ir uždavė klausimą, iš ko, nusprendus statyti Daugiafunkcį centrą, gyventų pati Savivaldybė, kaip institucija.

Mokyklos ir paslaugų centro Trušelių kaime projekto įgyvendinimas

Diskusijos metu meras išskyrė ypatingą šio objekto svarbą: „Tai daugiafunkcinis centras Trušeliuose, kur numatoma didelė mokykla, darželis, kultūros, sporto salės.

Jau pustrečių metų mes einame nuoseklios privačios partnerystės keliu ir liko baigiamasis etapas – sėkmingos derybos su rangovu, o jei pasiseks, lapkritį turėtų būti pasirašyta objekto rangos sutartis ir 2026 metais gyventojai jau džiaugsis įgyvendintu projektu.“

Klaipėdos miestas skundžiasi smarve ir nepatogiais kvapais: juos skleidžiančios įmonės veikia Klaipėdos rajone

B. Markauskas tokį gyventojų skundą vertina kaip ilgametę problemą, tačiau primena, kad yra priimtas Vyriausybės sprendimas Dumpių teritorijoje nebeleisti kurtis įmonėms, kurios didintų taršą.

„Keletui tokių įmonių atidarymui jau esame nepritarę.

Gaila, tačiau ne tik Klaipėdos krašto atliekų tvarkymo centras, bet ir „Klaipėdos vanduo“ yra mūsų teritorijoje, nors 80% nuotekų čia ateina būtent iš Klaipėdos miesto, todėl dėl kvapų tikrai negalima kaltinti vien rajono“, – teigia meras.

Keliamas susisiekimo klausimas rajono priemiestinių gyvenviečių keliais ir gatvėmis

Klaipėdos rajono meras čia išskiria tris esmines problemas, įtakojančias eismo susidarymą priemiestinėse gyvenvietėse: ugdymo įstaigų trūkumas, kurių jau įgyvendinamas spartesnis steigimas Klaipėdos rajone turėtų šią problemą padėti išspręsti.

Taip pat susiduriama su Klaipėdos miesto nepritarimu Sendvario seniūnijos inžinerinės infrastuktūros specialiojo plano įgyvendinimui, kuriame yra numatomas papildomų išvažiavimų į Klaipėdos miestą atsiradimas.

Trečias eismą įtakojantis aspektas yra darbo vietos: „Tikrai kalbame ir sprendžiame, kaip žmonės, dirbantys pramoninėje teritorijoje, neįvažiuodami į magistralinį kelią, Savivaldybės keliais galėtų pasiekti darbovietes“, – sako meras B. Markauskas.

Mokyklų reorganizavimas ir bibliotekų kaimuose uždarymas: kiek pinigų sutaupė Savivaldybė

„Mokyklų ir bibliotekų optimizavimu Savivaldybė nesiekė sutaupyti, priešingai, žinojome, kad būtent iš Savivaldybės biudžeto turės būti sumokama 40 000 eurų suma už nepilnų klasių, kurių nesudaro bent 8 vaikai, išlaikymą, tam, kad vaikai galėtų užbaigti mokslus tose klasėse“, – teigia meras.

Opozicionierius J. Ruškys antrino merui teigdamas, kad visos sutaupytos lėšos po optimizacijos lieka pačioje įstaigoje.

Kalbant apie bibliotekų uždarymą, R. Petrauskienė pabrėžė, kad tokiu sprendimu buvo ne norima sugriauti mažąsias kaimų bibliotekas, bet stiprinti ir plėsti veiklą tų, kuriose yra sąlygos tą daryti – geriau išvystyta infrastruktūra, personalas, daugiau lankytojų.

„Jūsų vadovaujamu laikotarpiu Taryboje jau dirba trečia nauja koalicija, ar pripažįstate, kad, kaip vadovas, nesugebate sukurti darnios komandos ir užtikrinti stabilų darbą be politinių rietenų ir chaoso, griūvant valdžioms?“

Toks klausimas nuskambėjo merui iš žiūrovės, gyvą transliaciją stebėjusios internetu.

B. Markauskas su tokiu pareiškimu sako nesutinkantis: „Valdanti dauguma susideda ne iš vienos frakcijos atstovų ir kartais be mero įtakos tikrai atsiranda politinių „povandeninių srovių“.

Šioje vietoje aš save laikau pakankamai diplomatiniu žmogumi, visada ieškančiu kompromiso. Žinoma, nuo koalicijos pasikeitimo niekas nėra apsaugotas, kaip bebūtų, daug darbų padaryta ir galime tik pasidžiaugti, kad prie to prisidėjome visi.“

Lauros Jankutės nuotr.

Vakaro pabaigą lydėjo diskusijos koordinatorės, LRT reporterės Jovitos Gaižauskaitės klausimas dalyviams apie artėjančius Savivaldybės mero rinkimus.

Meras B. Markauskas teigė norintis užbaigti pradėtus darbus ir sako patvirtinęs savo kandidatūrą nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Vicemerė L. Liutikienė taip pat sieks darbų tęstinumo – į merus kandidatuoja nuo Klaipėdos rajono socialdemokratų skyriaus.

R. Petrauskienė artėjantiems mero rinkimams siūlė Dauparų-Kvietinių seniūno Vytauto Tamašausko kandidatūrą, o J. Ruškys, Liberalų sąjūdžio atstovas, savo kandidatūrą ateinantiems mero rinkimams pagrįso nuoširdumu ir pagarba miestui bei visam Klaipėdos rajonui.

mano-gargzdai.lt