Ant Teisėjų tarybos stalo – trijų teisėjų prašymai atleisti iš darbo savo noru

Iki šių metų teisėjų pasitraukimas iš pareigų savo noru būdavo retas atvejis teismų sistemoje.

Pagal prezidento Gitano Nausėdos dekretą, atleisti iš teisėjo pareigų savo noru prašo Plungės apylinkės teismo teisėja Viktorija Vasiliauskienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė ir Kauno apylinkės teismo teisėja Skaistė Zabielskienė.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė BNS yra sakiusi nežinanti priežasčių, kodėl teisėjos nutarė palikti tarnybą.

Su pačiomis teisėjomis BNS susisiekti nepavyko, Prezidentūra jų atsistatydinimų pareiškimų nekomentuoja.

Liepą taip pat savo noru iš pareigų nusprendęs trauktis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariušas Lučinskis viešai teigė, kad darbo atsisako dėl mažos algos ir nesant perspektyvų, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.

25 Kauno apygardos teismo teisėjai yra padavę į teismą valstybę dėl per ankstesnę ekonominę ir finansų krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio. 

Liepos pradžioje Teismų asociacijos valdyba išplatino viešą kreipimąsi, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę teisėjų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui.

Asociacijos duomenimis, šiuo metu vidutinis apylinkės teisėjo, neturinčio pakankamo darbo stažo, atlyginimas po mokesčių siekia 1695 eurus, o didžiausias įmanomas šios profesijos atstovo atlyginimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme siekia 2611 eurų, jei šis turi 30 metų ar ilgesnį darbo stažą.