9 iš 10 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje nepasitvirtina

Pirmąjį projektą pristatė „laisvietė" Ieva Pakarklytė.

„Šio projekto esmė yra ta, kad asmenims, kuriems buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, būtų neišduodamas arba panaikinamas esamas leidimas laikyti ginklus trejiems metams nuo smurto orderio galiojimo pradžios vietoje dabar de facto veikiančio 15 dienų ribojimo.

Tokiu būdu mes suteiktumėme didesnę apsaugą pavojuje esantiems asmenims, dažniausiai moterims, ir pakartotinio smurto atveju, kas tikrai yra dažnas dalykas smurto artimoje aplinkoje, mes apsaugotume žmones nuo rizikos patirti smurtą šaunamuoju ginklu, kuris galėtų kelti pavojų jų gyvybei. 

Šiek tiek statistikos, kaip atrodo nužudymai nuo 2019 metų šaunamuoju ginklu. Kasmet įvyksta 20-30 tų nužudymų. Tai yra būtent tie smurto artimoje aplinkoje atvejai", - dėstė politikė.

Pasak jos, Lietuvoje legaliai ginklus laiko apie 100 tūkst. gyventojų ir absoliuti jų dauguma yra atsakingi, įstatymų paisantys žmonės, smurto artimoje aplinkoje grėsmės nekeliantys. Todėl esą jų teisių niekaip šis įstatymas neapribos.

„Dabar dar šiek tiek statistikos. Dėl smurto artimoje aplinkoje orderio per kiek daugiau nei keturis mėnesius 15-ai dienų ginklai buvo paimti 140 kartų ir visiems šiems asmenims po to, po dviejų savaičių, ginklai buvo sugrąžinti", - kalbėjo I.Pakarklytė.

Seimūnė paskelbė, kad 2023 metais, policija gavo 54 tūkst. 102 pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje.

„Dėl smurto artimoje aplinkoje 2023 metais užregistruoti 5 tūkst. 674 nusikaltimai", - akcentavo parlamentarė.

Į tokius skaičius iškart sureagavo Seimo narys Kęstutis Mažeika.

„Iš 54 tūkst. atvejų pasitvirtino tiktai tiek. Tai vis dėlto reiškia, kad skundų yra daugybė ir kad kartais galbūt tuo yra ir manipuliuojama. Norima, kaip sakant, tuos santykius iškelti į kitą lygį ir vienam ar kitam, nekalbant pagal lytį, šeimos nariui, su kuriuo yra konfliktas, kažkaip tai pakenkti.

Ir vienas iš būdų ir yra būtent šiuo atveju vienam sustabdyti leidimą disponuoti ginklu, kur galbūt tas smurtas net nebuvo naudojant ginklą. Galbūt ten su kočėlu buvo, tai ką, vadinasi, kiekvienu atveju reikės tą įrankį uždrausti ar kažkaip kitaip?", - ironizavo K.Mažeika.

Parlamentaras Aidas Gedvilas replikavo, kad teisinės bendruomenės ir visuomenės požiūris į smurto orderius yra nevienareikšmiškas.

„Štai, vieno iš Lietuvos teismų vadovo neseniai viešai išsakytos mintys: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius policija dažnai išduoda formaliai, griežta prievartos priemonė nebūtinai pagrįsta teisiniais argumentais ir motyvuota. Dėl to teismas tenkina maždaug trečdalį skundų. 

Orderių turbūt būtų panaikinta daugiau, jeigu gavę asmenys dėl to skųstųsi teismuose. Teisėjas įvardija tris pagrindinius pastebėjimus ir trūkumus dėl policininkų nutarimų skirti orderį: sprendimai nėra aiškūs, nėra pagrįsti teisiniais argumentais ir nėra motyvuoti. Akivaizdu, kad smurto orderis neveikia taip, kaip buvo tikėtasi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija giriasi, kad tokios priemonės padėjo reikšmingai prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje problemos suvaldymo, tačiau neatskleidžia, kiek problemų ši priemonė sukėlė nepagrįstai nuo šios naujovės nukentėjusiems asmenims.

 Ar nemanote, kad jūsų teikiamos pataisos yra akivaizdžiai skubotos? Susikoncentruoti reikėtų ne į veikiančių mechanizmų sugriežtinimo, o į visos sistemos peržiūrą, nes ji yra akivaizdžiai brokuota", - pabrėžė A.Gedvilas.

O štai kita „laisvietė" Morgana Danielė pristatė projektą, kur ginklas būtų atimamas ne trejiems metams, bet trims mėnesiams. Beje, ji yra ir viena iš pirmojo projekto autorių. Ir iškart sulaukė A.Gedvilo klausimo: „Kaip taip yra, kad iš vienos frakcijos dvi visiškai priešingos, skirtingos iniciatyvos savo griežtumu? Ar tai reiškia, kad pirma pasiūloma sunkiai suvokiama ir suderinama su realybe perteklinė priemonė, o tada jau jūsų realesnis pasiūlymas?"

Pasak M.Danielės abu projektai yra vienas kitą labai papildantys.

„Mano projekte atsiranda prevencija ir atsiranda apribojimo - 3 mėnesių apribojimo, ne ginklo teisės atėmimo, o būtent apribojimo sąvoka, o toliau jau sprendžia policijos pareigūnas. Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, jeigu matoma, kad vis dėlto tas ginklo grąžinimas gali baigtis nelaime, tai aišku, kad tas laikotarpis gali būti ir pratęsiamas.

Bet šiuo atveju mes tuos 3 mėnesius įrašome į įstatymą, kad policijos pareigūnas šiandien jaustųsi saugus iš tiesų negrąžindamas tų ginklų ilgesnį laikotarpį, tokį „atšalimo" laikotarpį", - kalbėjo parlamentarė.