Apklausos duomenys rodo, kad paminklo A. Smetonai iniciatyvai santykinai labiau yra linkusios pritarti moterys (41 proc. pritaria ir 36 proc. nepritaria), didmiesčių gyventojai (42 proc.), vidurinio išsilavinimo nebaigę lietuviai (52 proc.) bei įgiję aukštąjį išsilavinimą (45 proc.), vadovai (50 proc.), studentai (49 proc.), vidutines pajamas gaunantys piliečiai (46 proc.).
Sostinėje išvysti pirmojo Lietuvos prezidento paminklą labiau norėtų etniniai lietuviai (42 proc. jų tam pritartų, 36 proc. – ne). Taip pat tam labiau pritartų dešiniųjų pažiūrų gyventojai (50 proc. jų pritaria, 31 proc. – ne).
Reprezentatyvią gyventojų apklausą 2023 metų sausio 19–31 d. atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni). Pateikiamų rezultatų paklaida yra 3,1 proc.
ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar pernai gruodį nusprendė, kad paminklas pirmajam Lietuvos vadovui A. Smetonai iškils J. Basanavičiaus gatvėje, skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą.
Vilniaus miesto Tarybos Istorinės atminties komisijos siūlymu, visuomenės nuomonės buvo klausiama dėl 2 potencialių vietų: Tilto ir Ž. Liauksmino gatvių sankryžos ir erdvės priešais Vilniaus senąjį teatrą J. Basanavičiaus g. 13.
Konkursas paminklui sukurti bus skelbiamas artimiausiu metu. Tai bus jau antrasis konkursas dėl A. Smetonos įamžinimo sostinėje.
Visgi, tai įžiebė aštrias diskusijas viešojoje erdvėje – keliami klausimai, ar A. Smetona turėtų būti įamžintas valstybės sostinėje, mat prezidentas nebuvo vienareikšmiškai vertinamas politikas.
A. Smetona šalies vadovo pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 m. Jis buvo Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Tarybos pirmininkas, publicistas.
1926 m. A. Smetona šalyje įvykdė perversmą ir nuvertė teisėtai išrinktą prezidentą Kazį Grinių, įvedė autoritarinį valdymo režimą, o 1940 m. sovietams okupuojant šalį pasitraukė į Vakarus.
Rašyti komentarą