2023 metai – neįtikėtinų Lietuvos išskirtinių pasiekimų metai

Tam mus paakino JAV lietuvių laikraštis „Draugas“. Taigi agentūros veikla išliko ta pati, tik vietoje anglų kalbos žodžio „record“ tariame lietuviškai – „išskirtinis pasiekimas“.

Vienu iš svarbiausių politinių įvykių buvo didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuomet dalyvavo daugiausia užsienio šalių vadovų. NATO šalių vadovybės susitikime Vilniuje 2023 m. liepos 11–12 d. dalyvavo  40 šalių vadovų ir aukščiausių pareigūnų, t. y.14 prezidentų, NATO generalinis sekretorius, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Europos Komisijos pirmininkė, 23 šalių ministrai pirmininkai, įskaitant federalinį kanclerį.

Taip pat dalyvavo apie 3 tūkst. svečių, apie 2 tūkst. nevyriausybinių organizacijų atstovų ir apie 3 tūkst. užsienio žurnalistų.

Kitas svarbus politinis įvykis buvo 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Jų metu Gintautas Gegužinskas tapo daugiausia – devintą kartą išrinktas meru.

Jis Pasvalio miesto meru buvo išrinktas 1990 m., Pasvalio rajono savivaldybės meru išrinktas 1995 m., 1997 m., 2003 m., 2007 m., 2011 m., 2015 m. 2019 m. ir 2023 m.

Išskirtinis ir kito politiko pasiekimas kai Artūras Skardžius ryte įstojęs į Lietuvos socialdemokratų partiją ir tą pačią kovo 23 dieną vakare ją paliko savo noru ir tapo trumpiausiai – apie 12 valandų buvusiu partijos nariu.

Lietuvą garsino ne tik politikai. Kaunietis Aurimas Valujavičius irkline valtimi „Lituanica“ nusiyrė toliausiai – apie 8 tūkst. km atstumą.

Jis išplaukęs iš Ajamontės (Ispanija) per Atlanto vandenyną, po 120 d. 14 val. 48 min. balandžio 26 d. atplaukė į Majamio (JAV) Pilies įlankos uostą.

Savo kelionę A. Valujavičius skyrė „Lituanica“ lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90mečiui. A. Valujavičiaus žygis jau aprašytas kaunietės poetės Irenos JacevičienėsŽukauskaitės knygoje „Atlanto nugalėtojo dukra“.

Ši knyga taip pat skiriama S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-mečiui, S. Dariaus žmonos Jaunutės Darienės gimimo 120mečiui, S. Dariaus ir J. Darienės dukters Nijolės DariūtėsMaštarienės gimimo 100mečiui.

Knyga yra išskirtinė tuo, kad jos 432 puslapiuose yra daugiausia – 29-ais posmais aprašyti savamokslės menininkės N. Dariūtės-Maštarienės tapybos, skulptūros kūriniai.

Be to A. Valujavičiaus kelionės buvo atlikta tolimiausia kelionė irklente. Apie 543 km atstumas nuplauktas vandens telkiniais grupės draugų pasivadinusių „Priplaukę“, kuomet 7 irklentininkai ir 3 baidarininkai gegužės 15 d. išplaukę iš Palūšės (Ignalinos r.) Lūšių–Šakarvių–Žeimenų ežerais, Žeimenos–Neries–Nemuno–Pakalnės upėmis ir Kuršių mariomis gegužės 25 d. atplaukė į Nidą.

O toliausiai per 24 val. – 264 km atstumą baidare nuplaukė kauniečiai Arūnas Dubauskas ir Vaidas Linkevičius. Jie birželio 23 d. dalyvaudami pirmosiose 24 valandų plaukimo baidarėmis lenktynėse, išplaukę iš Baltųjų Lakajų ež. Lakajos upe per Juodųjų Lakajų ež., Žeimėnos bei Neries upėmis, po 24 val. kelionę baigė už Saleninkų kaimo (Jonavos raj.).

Dar negautas patvirtinimas, tačiau tikimasi, kad į Gineso pasaulio rekordų knygą turėtų būti įrašytas jauniausios atlikėjos koncertų turas, kuomet 7 metų 8 mėnesių 27 dienų amžiaus vilnietė Akvilė Ališauskaitė savo šešių koncertų kelionę pradėjo koncertu Skuodo muziejaus salėje.

Kiekviename koncerte pasipuošta skirtingų spalvų apranga ir atitinkamomis spalvomis papuoštos salės bei pavadinti koncertai.

Pirmasis „Akvilės rožinis koncertas „Dovana Skuodui – 770“ įvyko balandžio 26 d., antrasis – „Akvilės mėlynas koncertas „Dovana gimtinei“ – Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro salėje, trečiasis – „Akvilės žalias koncertas „Malda Mamoms“ Vilniaus šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje , ketvirtasis – „Akvilės raudonas koncertas“ – Musninkų krašto bendruomenės „Spindulys“ salėje, penktasis – „Akvilės geltonas koncertas“ – Kauno miesto „Vyturio“ gimnazijos salėje ir šeštasis – „Akvilės spalvotas koncertas“ – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos salėje.

Koncertuose skambėjo lietuvių liaudies bei lietuvių ir užsienio autorių kūriniai. Akvilę koncertams paruošė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Sonata Kudžmienė.

Tautų mugės uždarymo proga rugsėjo 17 d. Vilniaus Katedros aikštėje išskirtinį šokį apsirėdę tautiniais rūbais šoko daugiausia – 384 polonezo šokėjai arba 192 atlikėjų poros iš 11os šokių kolektyvų ir kelių mokyklų. Šis šokis tiesiogiai rodytas per penkis Lenkijos visuomeninės televizijos TVP kanalus.

Kadangi jaunimas mėgsta suptis, tai 55-osios Fiziko dienos „FiDi“ šventės proga balandžio 1 d. buvo padarytos Aukščiausios – 30,62 m aukščio sūpynės.

Jas įrengė trečiojo kurso studentai Kipras Šukys ir Andrius Jedik tarp dviejų Vilniaus universiteto Ekonomikos ir Tesės fakultetų pastatų.

Tačiau aukštai būti mėgsta ne tik jaunimas. Štai vyriausia parašiutininke tapo 90 metų 7 dienų amžiaus Albina Žvaliauskienė iš Miklusėnų kaimo (Alytus r.) kartu su Kauno parašiutininkų klubo instruktoriumi Žydrūnu Mituzu iššoko iš 3000 m aukštyje skridusio lėktuvo ir sėkmingai nusileido Pociūnų (Prienų r.) aerodrome.

Šiek tiek žemiau skraidyti pabandė Renaldas Šeinauskas. Jis automobiliu BMW E46 įsibėgėjęs ir per Luknos upę (Trakų r.) nuo iki 70 cm aukščio tramplino nuskriejo toliausiai – 29 m atstumu, o nusileidęs iš padebesių ant žemės, R. Šeinauskas slysdamas šonu 3,63 m ilgio automobilį „Mini Cooper One“ renginyje „Rally Žemaitija 2023“ Kelmėje pastatė siauriausiame – 1,03 m laisvame arba 4,66 m tarpautomobiliniame tarpe.

Kiti mankštinosi kitaip. Štai vasario 17 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje 10 308 žmonės, iš jų 6872 dėvintys kimano aprangą, atliko įvairius mankštos pratimus rodomus juodo karatė diržo savininko ir dainininko Vido Bareikio. Tai buvo masiškiausia vienoje vietoje mankšta.

Šiek tiek gamtos ir meno pasiekimų. Daugiausia – 38 540 migruojančių laukinių žąsų buvo suskaičiuota Žuvinto ežere (Alytaus r.) kovo 15 d. tarp 6 val. 25 min. ir 7 val. 20 min. ryte, iš Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro pastato apžvalgos bokšto.

Sprendžiant pagal dalį registruotų žąsų, vyravo tundrinės žąsys, bet palengva gausėjo ir baltakakčių, pilkųjų žąsų. O didžiausią – 152 g masės, 26 cm ropelės apimties česnaką išaugino vilnietė Roma Baleišienė sodyboje šalia Žaliųjų ežerų (Vilniaus m.).

Česnakas tapo žurnalo „Savaitė“ surengtų didžiausio česnako rinkimų nugalėtoju. Didžiausias gyvų gėlių – 2,82 m aukščio, 1,82 m pločio paveikslas sukurtas Šiaulių VšĮ „Pravers“ artėjusios Tėvų dienos proga.

Paveikslui sukurti panaudoti 209 sukulentai, 107 žieminio česnako žiedai, 385 litrai žolynų. Didžiausias – 720 m ilgio vainikas supintas „Švėkšnos sambūrio“ pynėjų pagal jų vadovės Ingritos Riterienės sumanymą iš laukų žolynų, ąžuolo lapų, javų ir gėlių Švėkšnos 520 m. sukakties proga apjuosus vainiku Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios šventorių (Šilutės r.).

Aukščiausia – 7,82 m aukščio, 4,64 m žiedo skersmens dirbtinė gėlė sukurta ir pastatyta VšĮ „Pravers“ Šiaulių Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčioje artėjusios Motinos dienos proga.

Registruoti net du didžiausi sieninės tapybos išskirtiniai pasiekimai. Tai didžiausias – 324 m² ploto, 27 × 12 m dydžio sieninės tapybos žemėlapis pavadinimu „Grigiškės iš paukščio skrydžio“.

Šis Grigiškių žemėlapis sukurtas ant 9 aukštų Grigiškių (Vilniaus m. dalis) pastato menininko Lino Kaziulionio pažymint Grigiškių 100metį.

Tačiau viso didžiausias sieninės tapybos kūrinys – 1221  m² ploto, 407 m ilgio, 3 m aukščio piešinys, pavadintas „Iš už sienos“, nutapytas menininko Ričardo Gruodžio ir 17 jaunų savanorių kartu su Visuomenės ir verslo plėtros institutu ant Marijampolės kalėjimo tvoros.

Gausiausią dvivaizdžių paveikslų parodą surengė palangiškis dailininkas ir poetas Vytautas Kusas. Jo paveikslais galima ne tik grožėtis, skaityti apie juos pateis autoriaus sukurtas eiles, bet ir visus 14 tapytų darbų pasukus apversti Palangos kavinėjegalerijoje „Liepa“ parodoje „Eilėraščiai šalia paveikslų“.

Tuomet tame pačiame paveiksle matysime visai kitą gamtovaizdį. Šis palangiškis dailininkas ir poetas yra daugelio išskirtinių pasiekimų autorius, paišantis ir rašantis jo paties padarytais mažiausiais – 22 mm ilgio, 1,5 mm storio, 0,5 mm grafito skersmens pieštukais.

Ir atkreiptinas dėmesys, kad ant pieštukų yra šoninis įrašas „šunų muziejus“, nes V. Kusas yra gausiausios kolekcijos šunų tema savininkas. Šios kolekcijos pagrindu įsteigtas vienintelis Lietuvoje ir antras pasaulyje Šunų muziejus. 2023 m. jame buvo 8647 eksponatai, bet jis nuolat papildomas naujais.

Gausiausia jų dalį sudaro 5849 porceliano, medžio, metalo, keramikos, šokolado, vaško, akmens, stiklo, odos, šiaudų, plastmasės ir gipso skulptūrėlės.

Gėlyne šalia muziejaus yra didžiausias eksponatas – 3,44 m ilgio, 1,4 m aukščio, 44 cm pločio metalinė šuns skulptūra.

Be to šiame muziejuje išvysite mažiausią išdrožtą – 10 mm aukščio, 6 mm ilgio, 4 mm pločio angelo skulptūrą, pritvirtintą ant 13 mm ilgio, 10 mm pločio gintaro, mažiausią – 10 mm aukščio, o su kaminu 12 mm aukščio, 15 mm ilgio, 10 mm pločio ir 6 × 4 mm ploto veranda pastato maketą, atkartojantį 1000 kartų sumažintą vieną iš Martyno Jankaus (1858–1946) sodybos Bitėnuose gyvenamų pastatytų.

Maketas įstiklintas, o viduje įrengtas elektros apšvietimas. Įvairiausi mažiausi įrankiai ir namų apyvokos rakandai – taip pat yra padaryti V. Kuso ir saugomi Šunų muziejuje.

Čia išvysite mažiausius plaktuką, kirvį, veikiantį – 59 mm ilgio, 60 mm aukščio, 28 mm pločio siūlų verpimo ratelį, mažiausius baldus ir priešingai – didžiausios apimties ant medžio lukštų spausdintą knygą.

Šią yra 30 puslapių knygą ant beržo medienos lukštų atspausdino ir įrišo pats autorius.

Dailininko ir poeto Vytauto Kuso knyga „Legali vienatvė. 2023 m. eilėraščiai“, išleista 50 vnt. tiražu, yra 7,7 cm aukščio, 5,7 cm pločio, 1,2 cm storio.

Daugiausia išskirtinių pasiekimų kūrėjas jonaviškis tautodailininkas Artūras Narkevičius 2023 m. nustebimo savų pasiekimų gausa ir įdomu tai, kad jam atiteko 700ojo išskirtinio pasiekimo diplomas. Paminėsime tik kelis jo kūrinius.

A. Narkevičius išdrožė didžiausią – 2,46 m ilgio kiaurasamtį, mažiausią – 33 mm ilgio kaušą, mažiausią – 26,5 mm ilgio medinį šaukštą, mažiausią – 20 mm aukščio, 19 mm pločio piestą su 18 mm ilgio grūstuve, mažiausią – 25 mm ilgio, 14 mm pločio, 11 mm aukščio sviesto seikiklį, su 26 mm aukščio rankena, didžiausią – 3,15 m aukščio piemenėliams kleketą, mažiausią – 35 mm ilgio geldą, mažiausią ir didžiausią skalbinių trintuvus, didžiausią – 1,8 m aukščio, 34 cm pločio, 26,5 cm ilgio ir mažiausią druskines.

Druskinėmis A. Narkevičiaus domėtasi ne šiaip sau. Jis turi gausiausią – 120 medinių druskinių rinkinį, o taip pat gausiausią – 500 švilpukų kolekciją. Per 33 metus sukaupti švilpukai yra iš Europos ir Azijos. Kolekcijoje seniausias ir mažiausias švilpukas yra 1930 m. pagaminti Lietuvoje, didžiausias – 1980 m. Ukrainoje.

Tačiau gausiausia druskinių kolekcija, sudaryta iš 1548 druskinių yra sukaupta Druskininkų miesto muziejuje. Tai atviri ir uždari pastatomi arba kabinami indeliai, bokšteliai, barstyklės biriai druskai. Jos yra iš Europos, Afrikos, Amerikos ir Azijos žemynų, daugiau nei 40 šalių.

Kolekcija papildyta kitokiais eksponatais siejamais su druska. Tuomet šiek tiek apie kitas 2023 m. registruotas išskirtines kolekcijas. Gausiausia – 13 479 alaus skardinių kolekcija surinkta vieviškio Dainiaus Kizlos. Visų jo skardinių bendra talpa 6398 litrai.

Gausiausią – 7 tūkst. krepšininkų parašų kolekciją sukaupė šiaulietis Vygintas Ališauskas. Jo kolekcijoje parašai ant varžybų programėlių, bukletų ir ant vienodo dydžio tam skirtų popieriaus lakštų.

Tačiau daugiausia skirtingų gausiausių kolekcijų ir rinkinių sukaupė darbėniškiai Daiva ir Arūnas Dudėnai. Jie net įrengė savo kolekcijų muziejų su gausiausia – 1026 antpirščių kolekcija, kurioje seniausias antpirštis yra apie 1890 m., su gausiausiu Lietuvoje austų 757 tautinių juostų, su gausiausiu – 461 tautinių lovatiesių rinkiniu, su gausiausiu – 602 tautinių rankšluosčių rinkiniu, su gausiausiu – 92 klumpių rinkiniu, su gausiausiu– 452 avių pavidalo arba avis vaizduojančių daiktų rinkiniu.

Suprantama, kad be šių paminėtų išskirtinių pasiekimų registruota daugelis kitų. Juos galite pamatyti facebook.com paieškoje įrašius žodžius išskirtiniai pasiekimai, todėl 2023 metus galime vadinti nuostabių ir kaip visada neįtikėtinų išskirtinių pasiekimų metais.

Tikėkimės, kad 2024 metai bus dar įspūdingesni ir nudžiugins naujais dar neregėtais išskirtiniais pasiekimais, kuriuos talpinsime į šalia kelio Šilutė–Klaipėda Velykų proga nupintą tautodailininko Rimanto Pilibavičiaus iš Petrelių kaimo (Šilutės r.) didžiausią – 7 m ilgio, 8,18 m aukščio, 3,5 m pločio, 1,5 t masės pintą krepšy.

Jame jau sudėta 40 iš vytelių nupintų ir spalvota pakavimo plėvele puoštų dirbtinių 1 × 0,75 m dydžio margučių.

Vytautas Navaitis