2023-ieji: atsinaujinančios energetikos rinkos proveržio metai?

Kadangi tokių projektų pernai buvo tikrai nemažai, lėšų poreikis atsinaujinančios energijos projektų įgyvendinimui šiemet turi pastebimai išaugti, prognozuoja „Luminor“ bankas.

Vien per praėjusius metus „Luminor“ bankas suteikė beveik 100 mln. eurų paskolų atsinaujinančiosios energijos projektams finansuoti. Tokias finansavimo apimtis paskatino rinkos dalyvių aktyvumas investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI).

Nuo 2020 m. AEI instaliuotas galios kiekis Lietuvoje beveik padvigubėjo ir pasiekė 1,6 GW, kas sudarė net 36 proc. nuo bendrų elektros energijos generavimo pajėgumų šalyje.

Didžiausią impulsą suteikė saulės parkai, kurių instaliuota galia per 2 pastaruosius metus išaugo daugiau nei 3 kartus ir pasiekė 0,53 GW. Kitais metais banko ekspertai prognozuoja reikšmingą finansavimo šuolį.

„Įsisiautėjusi infliacija, karinis konfliktas Ukrainoje nulėmė staigų energijos kainų kilimą, todėl susidomėjimas šia sritimi pastebimai išaugo. Praėjusiais metais verslo įmonės dirbo, siekdamos gauti leidimus ir projektuodamos, taigi šiemet pereis prie praktinio projektų įgyvendinimo, taip pat ir finansavimo sprendimų.

Todėl finansų rinkos dalyviai neabejotinai dėmesį nukreips į energetikos sektorių”, - prognozuoja „Luminor“ verslo bankininkystės vadovas Jonas Urbonas.

Anot jo, tikėtina, kad per ateinančius metus vien „Luminor“ banko portfelis atsinaujinančiosios energijos projektams vystyti reikšmingai išaugs. „Tvarumą skatinančių projektų vystymas yra vienas iš strateginių mūsų banko tikslų, todėl atsinaujinančiosios energijos projektams teikiamas itin aukštas prioritetas.

Smagu, kad mūsų įdirbį įvertino ir pasaulinio ESG reitingų lyderė „Morningstar Sustainalytics“, kuri 2022-aisiais „Luminor“ bankui suteikė geriausią iš didžiųjų Baltijos šalių bankų ESG rizikos reitingą“, - sako J. Urbonas.

Nors investicijų pagreitis tikrai didžiulis, iššūkių šioje srityje, deja, taip pat netrūksta. Pirmiausia, AEI projektų vystytojams teks dorotis su toliau augančių palūkanų aplinka – paskolų aptarnavimas klientams brangsta, bankams tampa sunkiau finansuoti projektus tokiu pačiu intensyvumu, todėl klientams gali tekti į projektus investuoti didesnę nuosavų lėšų dalį.

„Komercinių saulės parkų vystytojams daug sumaišties įnešė praėjusiais metais atsiradęs 2 GW ribojimas, kuris rinkos dalyvius įvėlė į lenktynes rezervuojant galią tinkle, iki kol bus viršyta nustatyta kvota.

Dalis verslo įmonių jau buvo atlikę nemažas investicijas į saulės energijos projektus, kai pusiaukelėje sužinojo, kad leidimo prisijungti prie tinklo gali taip ir negauti. Tokie Vyriausybės sprendimai mažina pasitikėjimą investicine aplinka šalyje, apsunkina finansavimo suteikimą verslo įmonėms bei kelia AEI projektų plėtros sulėtėjimo riziką“, - sako J. Urbonas.

Jis pažymi, kad nežiūrint iššūkių, kurių kiekviename versle apstu, pagaliau sulaukta to meto, kai saulės, vėjo energijos projektai gali būti finansuojami be papildomos valstybės paramos, specialiai taikomų lengvatinių tarifų.

Šiuo metu didžioji dalis finansavimo projektų yra paremti PPA (energijos pirkimo) sutartimis. Jomis parkai iš anksto užsitikrina 60–70 proc. planuojamo sugeneruoti elektros energijos kiekio pardavimą kitiems rinkos žaidėjams ateinantį 5–10 metų laikotarpį.

Siekdamas praplėsti galimybes investuoti į tvarią energetiką, bankas finansuoja ir projektus, paremtus energijos pardavimu į laisvąją rinką be PPA sutarčių.

Pastaruoju metu, siekiant kuo efektyviau išnaudoti išteklius ir esamą infrastruktūrą, rinkoje vis didesnio dėmesio sulaukia hibridiniai atsinaujinančiosios energijos projektai, kuomet tarpusavyje derinamos saulės ir vėjo jėgainės. Tai papildo naujų energetinių projektų spektrą ir suteikia dar geresnių AEI plėtros galimybių Lietuvoje.