Lenkijos pamokos minint Lietuvos Konstitucijos dieną

Rolandas Paksas. Eltos nuotr.

19 - asis punktas yra iš Lisabonos sutarties ir apibrėžia Europos Sąjungos Teisingumo teismo vaidmenį ir funkcijas bei jo jurisdikciją.

Kadangi dabartinė Lenkiją valdanti jėga ir ES dėl teisėsaugos sistemos konflikuoja jau seniai, tai dar 2020 metais Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis kreipėsi į Konstitucinį teismą su tikslu išsiaiškinti, kas turi viršenybę Lenkijoje: lenkų Konstitucija ar ES teisė.

Verta paminėti, jog Lenkijos Konstitucinis teismas dar liepos mėnesį galėjo skelbti verdiktą, bet buvo daromos kliūtys.

Pavyzdžiui, opozicijos kontroliuojamos institucijos siekė nušalinti vieną teisėją. kurį siejo su valdančiąja partija.

Lenkijoje matomas susiskaldymas tiek dėl Konstitucijos teismo nuosprendžio, tiek, apskritai, dėl premjero iniciatyvos kreiptis į šią instituciją.

Kritikuoja D. Tusko vedama opozicija, Lenkijos Žmogaus teisių ombudsmenas bei įvairios kitos „žmogaus teisių" kontorėlės, kurios domisi tik tokiomis žmogaus teisėmis, kuriomis joms liepta domėtis. Kitaip tariant, aktyviai veikiantys užsienio įtakos agentai (jų ir Lietuvoje knibžda).

Premjero įniciatyvą remia Prezidento, Užsienio reikalų ministerijos ir Generalinės prokuratūros atstovai.

Tačiau, nepaisant aktyvaus pasipriešinimo, Lenkijos viduje reikia atlaikyti ir užsieninį spaudimą. Beje, labai įdomu stebėti, kai Lenkijoje protestuojama prieš jų Konstitucinio teismo sprendimą, kuris teigia, jog jų, lenkų, vietiniai įstatymai yra aukštesni.

Tai protestuotojai nenori, kad jų pačių leidžiami įstatymai būtų svarbesni už importinius? Reto atvirumo penktakolonininkų veikla.

Na, o užsienyje spaudimas įsisukęs kaip reikiant. Spalio 21 dieną Europos Parlamentas pasmerkė Lenkijos bandymus ginčyti Europos Sąjungos teisės viršenybę ir paragino ES Tarybą ir Komisiją skubiai apsaugoti Lenkijos piliečius ir Sąjungą (!).

Europarlamentarai priimtoje rezoliucijoje (502 balsavo už, 153 prieš ir 16 susilaikė) pažymi (nenugriūkit nuo kėdės), kad Lenkijos Konstitucinis Teismas ne tik stokoja teisinės galios ir nepriklausomumo, bet ir kompetencijos interpretuoti savo šalies Konstituciją!

Va taip, va. Pasirodo geriausi Lenkijos teisės specialistai yra nepajėgūs suprasti ir interpretuoti savo šalies Konstituciją.

Dauguma europarlamentarų atvirai išreiškė savo palaikymą ir susižavėjimą prieš Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimą protestuojantiems Lenkijos piliečiams.

O taip pat ir Lenkijos teisėjams, kurie tebesilaiko ES teisės viršenybės ir nukreipia bylas ES Teisingumo Teismui (ESTT). Tai yra, atvirai remia tas jėgas, kurios kvestionuoja Lenkijos teisinį savarankiškumą.

Europarlamentarai bei kai kurių šalių aukščiausieji vadovai (Nyderlandai, Slovėnija) ragina Europos sąjungą bausti Lenkiją finansiškai. Beje, vis dar nėra patvirtinta 58 milijardų eurų parama Lenkijai iš koronaviruso padariniams malšinti sukurto fondo.

Žinoma, verta paminėti, kad kai kurie europarlamentarai gina Lenkiją ir teigia, jog ji puolama neteisingai. Pats Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki teigė, kad: Europos sąjungos teisė negalioja Konstitucinei sistemai. Lenkijos Konstitucija yra aukščiausias šalies teisės aktas; ji yra virš bet kurio kito teisės principo.

Taip pat jis pridūrė, jog kitų šalių Konstituciniai teismai yra priėmę panašius sprendimus kaip Lenkija, bet nesulaukė tokio puolimo. Lenkijos premjeras paminėjo Vokietiją, Prancūziją, Daniją, Ispaniją, Italiją bei Rumuniją.

Kokia Lietuvos reakcija?

Oficiali Lietuvos užsienio politika stengiasi laikytis neutralumo. Tačiau verta atkreipti dėmesį į Lietuvos Prezidento retoriką teisės viršenybės klausimu: „Lietuva gerbia teisės viršenybės principą, nes tai yra kertinis Europos Sąjungos principas - taip ir liks."

G. Nausėda čia nėra unikalus. Panašiai teigia ir buvęs ilgametis Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas: „Pavyzdžiui, Lietuvoje tokios problemos neturėtų iškilti. Lietuvoje tose srityse, kuriose yra valstybinė kompetencija deleguota ES, nėra kito pagrindo Konstitucijos aiškinti kitaip nei ES teisės.

Tuo tarpu Lenkija eina specifiniu, galėčiau pasakyti, rusiškuoju keliu, ir nepaisymu to, kas yra universalu. Tai sukels įsipareigojimų konfliktą".

Dainius Žalima

Tokia yra Lietuvą valdančios klasės filosofija, tad iš jų tikėtis lenkiškojo varianto - neverta. Beje, kadangi šiandien minima Lietuvos Konstitucijos diena (spalio 25 d.), tai yra puiki proga pasikartoti ką apie įstatymų viršenybę yra pasisakęs Lietuvos Konstitucinis teismas (dar iki Žalimo).

Citatos paimtos iš 2006 metų kovo 14 dienos Konstitucinio Teismo nutarimų (Byla Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Straipsnio autoriaus paryškinimai.

9.2. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada, 1995 m. spalio 17 d. nutarimas, 2002 m. balandžio 25 d., 2004 m. balandžio 7 d. sprendimai).

Ši doktrininė nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis.

Priešingai, Konstitucijoje įtvirtintas principas, kad Lietuvos Respublika laikosi sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, gerbia visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus, suponuoja tai, kad tais atvejais, kai nacionaliniuose teisės aktuose (inter alia įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose) nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis.

9.4. Pagal Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" 2 dalį Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Taigi Konstitucijoje ne tik yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teisės aktas nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis, bet ir - Europos Sąjungos teisės atžvilgiu - yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją.

Tad mes nepriklausomybės turime tiek, kiek Lietuvoje turi kokia Alytaus savivaldybė nuo Lietuvos Respublikos.

Žinoma, nors Lietuvos valdančioji klasė yra liokajiškai paklusni visoms Europinėms direktyvoms, tačiau vienai iniciatyvai vis priešinasi, dėl ko net sulaukė sankcijų. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais nustatė, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Per 10 metų jokia Lietuvą valdančioji grupė nesugebėjo į Konstituciją įvesti reikiamų pataisų, tad nuo 2018 metais Lietuvai paskirtos sankcijos.

Pasirodo Pakso grįžimas į valdžią yra baisiau nei Europinių teismų pagrūmojimas.

Žinoma, tas pagrūmojimas simboliškas, negresia europinių pinigų užšaldymu, tokiu atveju, jei reiktų, per naktį ir Konstituciją perrašytų.

Na, ir pabaigai, Lenkijos premjero žodžiai iš spalio 21 dieną vykusio Europos Vadovų tarybos suvažiavimo: „Nesileisime palenkiami šantažo. Esam pasiruošę dialogui.

Nesutinkame su nuolat platėjančiomis Europos Sąjungos kompetencijomis, bet mes, žinoma, kalbėsime apie tai, kaip dialogo ir supratimo principu išspręsti nesutarimus".

Yra valstybės kurios nori būti valstybėmis bei yra tos, kurioms tinka ir savivaldos vaidmuo.