Latvijos ir Lietuvos pakrantės taršoje plastiku aptikta pavojingų bakterijų

Pirmoji jų išvada - dumbliai veikia kaip plastiko magnetas. 

"Nustatėme, kad paplūdimio nuolaužose (dumbliuose) yra tris kartus daugiau plastikinių daiktų nei šviežiame arba švariame pakrantės smėlyje", - aiškina Arūnas Balčiūnas, ESMIC projekto vadovas.

Siekdami sudaryti plastiko žemėlapį, mokslininkai naudoja keletą metodų, tarp jų - vaizdavimą dronais.

Vėliau šie duomenys lyginami su palydovinėmis nuotraukomis.

Taip jie nustato, kurios teritorijos yra labiausiai paveiktos, ir dumblių bei plastiko kiekį, kuris galėtų padėti savivaldybėms.

Tuo taip pat domisi Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijos.

Mes naudojame trijų lygių metodus, kaip ir rinkdami rankomis, naudodami dronus, kurie gali matyti mažesnius plotus ir gali būti daug greitesni bei operatyvesni, ir palydovus, kurie gali užfiksuoti visą Baltijos jūrą", - sako Diana Vaičiūtè, pagrindinė mokslininkė ir nuotolinio stebėjimo ekspertė.

Lietuva ir Latvija dėl savo geografinės padėties - jos yra rytinėje šios palyginti uždaros jūros pusėje - ir stiprių vėjų sukaupia daugiau jūros dumblių (dumblių) ir plastiko nei kitos Baltijos jūros šalys.

Šiam projektui įgyvendinti buvo skirta 449 574 eurų, iš kurių 85 proc. finansavo Europos sanglaudos politika, o likusius 15 proc. skyrė projekte dalyvaujantys partneriai: Klaipėdos universitetas; Latvijos vandens ekologijos institutas; Daugpilio universiteto agentūra; Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas; Aplinkosauginio švietimo fondas. 

Klaipėdos universiteto laboratorijose mokslininkai baigia tyrimą analizuodami dumbluose ir vandenyje esančių plastikų ir mikroplastiko mėginius.

Jie ieško vibrionų - bakterijų, kurios gali būti pavojingos žmonėms, ypač šioje pakrantėje, dar vadinamoje Gintarine pakrante.

Jų atliktos analizės parodė, kad vibriono yra 67 proc. atvejų. 

"Dėl klimato kaitos Baltijos jūros regione daugėja vibrio pakrančių infekcijų, o plastikas yra vienas iš būdų, kaip šios bakterijos gali būti pernešamos.

Taigi ir žmonės kasa šiuos dumblius dėl gintaro. Ir tokiu būdu jie gali susidurti su potencialiai patogeninėmis bakterijomis", - apibūdina Marija Kataržytė, vyresnioji mokslininkė, mikrobiologė.

Kiekvieną kartą rinkdami mėginius mokslininkai praeiviams rodo, ką randa paplūdimyje.

100 metrų ilgio paplūdimio plote surinkta 736 šiukšlių.

Tai 36 kartus viršija ribą, kuri Europoje laikoma "pakankamai atsargia".