Kodekso pataisa leistų nenurodyti kaltinamojo tautybės

Konservatoriaus siūlomos priemonės karo šalininkams drausminti – perteklinės, teigia ekspertai

Ekspertai atsargiai žiūri į Seimo nario Jurgio Razmos siūlymą keisti Baudžiamąjį kodeksą numatant, kad už viešą karo skatinimą, rėmimą ar pritarimą grėstų bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Sako, jog reikėtų atskirti karo kurstymą ir pritarimą jam.

Advokatas Arvydas Budnikas Alfa.lt sakė, kad „pati idėja yra gera“ ir jau dabar Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už karo kurstymą.

„Sankcijos, kurios yra siūlomos, yra neadekvačios. Laisvės atėmimas už tai neturėtų būti taikomas.

Tai yra kraštutinė priemonė, kuri skiriama už sunkius nusikaltimus, – paaiškino advokatas. – Priemonė būtų neproporcinga ir netikiu, kad įstatymų leidėjas tokią priimtų.“

Anot A. Budniko, laisvės apribojimas, pavyzdžiui, nuo 10 iki 18 val., nebūtų naudingas, nes kurstyti karą galima ir internetu.

Jis palaikytų baudos skyrimą arba prevencines priemones, kurios pasiektų tikslą, kad asmenys viešai nepalaikytų karo ir jo nekurstytų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius įsitikinęs, kad „beveik visi tokie suvaržymai yra neteisėti“.

„Galima bausti nebent dėl neapykantos kurstymo, bet tik tuo atveju, jei žmogus sąmoningai skatina pulti ir su kitu susidoroti, bet jei bendrai kalbama, pavyzdžiui, kokie rusai yra, to nelaikyčiau neapykantos kurstymu“, – aiškina politologas.

Žmonės tiki daug kvailų dalykų, ir mes jų nebaudžiame, lygiai taip pat, kaip mes nebaudžiame mokinuko, kuriam du plius du yra penki.

K. Girnius mano, kad reikėtų atskirti, kas yra karo kurstymas ir pritarimas karui: „Yra kurstymas, kai kažkas sako Rusijai: „Pulkit Ukrainą.“

Kitas dalykas yra pateisinimas, jog Rusija gerai daro, ir trečias dalykas yra paaiškinimas – Rusija puolė dėl tokių ir tokių priežasčių.“

„Šitas įstatymas yra nukreiptas prieš žmones, kurie vienaip ar kitaip ar pusiau teigiamai kalbėtų apie Rusijos veiksmus, bet jeigu žmogus nuoširdžiai tuo tiki?

Žmonės gi tiki daug kvailų dalykų, ir mes jų nebaudžiame, lygiai taip pat, kaip mes nebaudžiame mokinuko, kuriam du plius du yra penki, jis nei meluoja, nei skleidžia dezinformaciją, jis tiesiog neturi žinių“, – Alfa.lt komentavo VU TSPMI docentas.

K. Girnius sako, kad yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki Rusijos propaganda: „Net ir patys lietuviai, kurie visą gyvenimą žiūrėjo rusiškus televizijos kanalus ir skaitė rusišką spaudą, tiki Rusijos skleidžiama informacija ir jos veiksmais Ukrainoje.

Ar galime juos bausti už jų nuomonę?“

 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Sidebar placeholder