Unikalus lietuvininkų malūnas Agluonėnuose liudija istoriją

Neleido sunykti – parsivežė namo

Prašvitus praėjusį trečiadienį Agluonėnų etnografinės sodybos kaimynystėje, šalia iškilusių naujų ekspozicinių pastatų, būriavosi žmonės, laukdami ekspozicijos „Vėjo milžino istorija“ atidarymo.

20 amžiaus pradžioje Kantvainų kaime, savo sodyboje šalia kelio Agluonėnai–Priekulė, ūkininkas Jonas Genys pasistatė išskirtinį malūną – jis buvo unikalaus techninio sprendimo, vienintelis žinomas tokio tipo malūnas Lietuvoje.

Pokariu jo šeimininkas buvo ištremtas, malūnas sustojo ir niekam nereikalingas daug metų nyko. 1979 m. jis buvo išgabentas į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, tačiau nebuvo pastatytas. Po 23 metų iniciatyvių agluonėniškių grupė jį parsivežė namo. Porą dešimtmečių šio malūno – technikos paminklo – detalės buvo eksponuojamos Lietuvininkų ąžuolyne.

2020 m. Gargždų krašto muziejus parengė projektą, kad gautų Europos Sąjungos finansavimą etnografinėje sodyboje įrengti malūno ekspoziciją ją pritaikant edukacijoms. Kartu su Neringos savivaldybės administracija jis įgyvendino projektą „Bendradarbiavimas nuo kranto iki kranto“. Jame dalyvavo Agluonėnų ir Juodkrantės bendruomenės, nevyriausybinės kultūros, jaunimo, socialinės organizacijos ir vietos savivalda.

Bendradarbiaujant – nauji objektai

Trejus metus vykdant šį projektą buvo surengti pažintiniai renginiai, edukacinės dirbtuvės: „Juodkrantės paveldas bendruomenei: istorija, šiandiena ir ateitis“ ir „Mažoji Lietuva: istorija, tradicijos, vietos bendruomenės unikalumas“.

Projekto veiklose buvo numatyta sukurti naujus arba pagerinti esamus infrastruktūros objektus, reikalingus vietos bendruomenių veiklų plėtrai. Projekto partneriai – Neringos savivaldybės administracija restauravo 1881 m. statytą vilą „Monbijuo“ Juodkrantėje, kur šiuo metu teikiamos paslaugos vietos bendruomenei.

Gargždų krašto muziejus, bendradarbiaudamas su Agluonėnų bendruomene, sukūrė naują lankomą objektą – ekspoziciją „Vėjo milžino istorija“, kuri skirta pristatyti J. Genio vėjo malūną, stovėjusį Kantvainų kaime. Laikas apgadino malūno detales, todėl jį atstatyti nėra galimybių.

Šalia Agluonėnų etnografinės sodybos iškilusiuose trijuose pastatuose eksponuojamos išlikusios restauruotos malūno detalės. Malūno sparnai nebesisuka, bet nukelia į praeitį.

Primins krašto likimą

Trečiadienį Agluonėnų etnografinės sodybos kaimynystėje prie naujų ekspozicinių pastatų susirinkę projekto vykdytojai, rajono valdžios, Neringos savivaldybės atstovai, agluonėniškiai ir svečiai stebėjo įspūdingą reginį, atgaivinusį praeities dvasią. Priekulės KC Ernsto Vicherto teatro aktoriai oriai žygiavo iškilmingai nešdami simbolį – vėjo malūno modelį.

Netradicinėse erdvėse šoko Dituvos Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos šokėjai, priekuliškiai aktoriai improvizavo vėjo milžiną. Gražiai derėjo muzika. Šventinio pristatymo kūrime dalyvavo menininkas Kristijonas Lučinskas. „Puikiai malūno sparnus įsuko Priekulės KC“, – džiaugėsi projekto vadovė Sigita Bučnytė.

Ekspozicijos atidaryme dalyvavęs rajono meras Bronius Markauskas akcentavo, jog tauta be istorijos, kultūros ir kalbos neturi ateities. „Šiandien matome, jog tai mums labai svarbu. Dėkoju projekto iniciatoriams, autoriams, visiems, kurie prisidėjo jį vykdant, kad mes turėtume šį gražų objektą. Čia atvykusieji galės susipažinti su mūsų krašto istorija, technikos paminklu, pamatyti, kokie išradingi mūsų žmonės“, – kalbėjo meras.

Vicemerę Violetą Riaukienę džiugino šis istorinis įvykis: po ilgų kelionių namo sugrįžęs malūnas atgimė. E. Vicherto teatro aktoriai su meru simboliškai įsuko vėjo malūno modelį: tegul sukasi nauja istorija.

Projekto vadovė Gargždų krašto muziejaus direktorė S. Bučnytė padėkojo restauratoriui Vaidotui Bliūdžiui, kuris stropiai atnaujino istorinio malūno detales, padėjo išdėstyti eksponatus.

Po iškilmių susirinkusieji buvo pakviesti apžiūrėti ekspoziciją „Vėjo milžino istorija“. Ją skleidžia eksponatai, informaciniai stendai.

Apie nuveiktus darbus – baigiamojoje konferencijoje

Tą dieną vykusioje baigiamojoje konferencijoje „Bend­radarbiavimas nuo kranto iki kranto“, kurioje dalyvavo projekto vykdytojai, muziejininkai, istorikai, svečiai, jo vadovė S. Bučnytė kalbėjo, jog ekspozicijos „Vėjo milžino istorija“ atidarymas – labai svarbus įvykis ne tik Agluonėnų, Klaipėdos krašto, bet visos Lietuvos istorijoje. Ji atskleidė, kad įgyvendinant projektą buvo nemažų iššūkių dėl pandemijos geopolitinės situacijos. S. Bučnytė džiaugėsi užgimusiu bendradarbiavimu su Neringos savivaldybe.

Neringos savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, investicijų ir turizmo skyriaus vyr. specialistė, l. e. vedėjo pareigas Rita Venclovaitė pristatė projekto rezultatus Neringos savivaldybėje.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikė, vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė kalbėjo apie gimtuosius Agluonėnus – kaimą istorijos pagairėje. Apie iššūkius ir patirtis atnaujinant ir įveiklinant Salako malūną Zarasų rajone dėstė Eglė Vaitkevičienė. Baigiamojoje konferencijoje vyko kūrybinės dirbtuvės, buvo aptariami bendradarbiavimo planai.

Konferencijos dalyvių nuotaiką pakylėjo koncertinė programa „Tradicija skamba šiuolaikiškai“, kurią atliko elektroninės folkmuzikos duetas Aira ir Uraganius.

Autorės ir Katerinos Marcinkevičienės nuotr.

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Bend­radarbiavimas per sieną nuo kranto iki kranto“ (finansavimo sutarties Nr. 1S-241) pagal Europos kaimynystės priemonę. Už šios informacijos turinį atsako tik Gargždų krašto muziejus ir negali būti laikoma atspindinčia Europos Sąjungos požiūrį.

Ši informacija parengta padedant Europos Sąjungai. Už šios informacijos turinį atsako tik Gargždų krašto muziejus ir ji negali būti laikoma atspindinčia Europos Sąjungos požiūrį.

Programos interneto svetainė: www.eni-cbc.eu. Europos Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir plėtros generalinio direktorato interneto svetainė: https://ec.europa.eu/europeaid/node/22_lt