Gargždų centro vizija: ko ir kada tikėtis?

Dalyviai vos tilpo

Žmonių buvo tiek, kad registruojantis nusidriekė eilė iki laukinių Muzikos mokyklos durų. „Bangos“ korespondentei pakalbinus laukiančiuosius eilėje dalis neslėpė abejonių dėl keičiamo detaliojo plano.

„Manau, kad pokyčiai verslui neišeis į gera“, – mąstė konditerijos gaminių kioskelį turguje turintis Aurimas Mikalauskis. Padangų montavimu garažų teritorijoje užsiimantis Paulius Pocius taip pat teigė, kad situacija bloga – gresia iškraustymas.

Gargždiškis verslininkas Vytautas Čeledinas sakė neturįs išankstinės nuomonės, dėl to ir atėjo susipažinti detaliau su planuojamais pokyčiais.

„Miestas turi augti, gražėti. Tačiau visur turi būti teisybė“, – pastebėjo jis.

Dvi valandas trukusį viešąjį susirinkimą pradėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius.

Jis pristatė detaliojo plano keitimo procedūras. Pats procesas jau trunka nuo 2021-ųjų metų. „Tai ilgas procesas. Rengiant pačią urbanistinę koncepciją buvo rengiama apklausa, nagrinėjama situacija, vyko susitikimai su interesų grupėmis.

Vaikų bibliotekoje buvo surengtas viešasis urbanistinės koncepcijos pristatymas.

Ši koncepcija pristatyta ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, vasarą vyko pristatymas Tarybos kolegijoje, o dabar tęsiamos procedūros“, – aiškino G. Kasperavičius.

Susirinkusieji spaudė vyr. architektą pereiti prie esmės – kas laukia garažų masyvo? Tačiau G. Kasperavičius paaiškino, kad viešasis susirinkimas yra formalus, įrašomas, tad būtina laikytis atitinkamos tvarkos.

Pristatymą lydėjo emocijos

Pati Savivaldybė neužsiima projektavimu, tik organizuoja šį procesą. Urbanistinę koncepciją rengė MB „Pupa-strateginė urbanistika“, o keičiamą detalųjį planą rengė UAB „Plentprojektas“. Bendra sutarties vertė netoli 58 tūkst. Eur.

„Pupai“ atstovavusi architektė urbanistė Justina Muliuolytė akcentavo, kad dabar galiojantis detalusis planas buvo patvirtintas 2000 m. Jis nebeatitinka šiandieninių poreikių.

„Keisdami detalųjį planą turime galvoti ne tik apie dabartį, bet 20 metų į priekį. Siekiame gyvybingo Gargždų centro, kuris būtų socialiai, ekonomiškai patrauklus, kad želdynų būtų“, – vardijo J. Muliuolytė.

Ji iškart atkreipė dėmesį, kad Gargždų miesto centras yra per gera teritorija garažų masyvui. Salėje iškart kilo sumaištis, radosi sušukusių: „Buvo pastatyta, žmonės įsikūrė, o šiandien griaunam?!“

Į emocingas diskusijas architektė urbanistė nesivėlė ir koncentruotai pristatė nagrinėjamos teritorijos keičiamą detalųjį planą.

Ši 10 ha teritorija yra Gargždų centrinėje dalyje, tarp Klaipėdos ir Turgaus gatvių, ji apima viešąsias erdves prie Klaipėdos gatvės, prekybos centrus, parduotuves, turgų, Kultūros centrą, Muzikos mokyklą, garažų teritoriją.

Gyvybingas ir tvarus

Anot J. Muliuolytės, patvirtinus naują detalųjį planą būtų didinamas mažų gatvelių skaičius, pastarosios jungia Klaipėdos gatvę su Vingio g.

Taip būtų siekiama padidinti pasiekiamumą atitinkamų objektų ir atkurti anksčiau buvusią sklypų struktūrą Gargžduose.

Tarp gatvelių būtų kvartalai (pastatų grupės, kurių viduje kiemas, tinkamas naudotis gyvenančiųjų bendruomenėms).

Turgaus teritorija keistųsi neatpažįstamai. Turgaus aikštė formuojama dabartinės turgaus automobilių stovėjimo aikštelės vietoje. Šalia jos yra atnaujinama turgaus halė su įėjimais iš aikštės.

Taip rastųsi dar viena viešoji erdvė. „Turgaus aikštė galėtų būti su fontanu, veikiančiomis kavinukėmis“, – kalbėjo Justina.

Garažų masyvo teritoriją planuojama pritaikyti visuomeniniams objektams, čia galėtų įsikurti biblioteka, inovacijų centras ir pan.

Prie garažų masyvo teritorijos rastųsi ir dar viena viešoji erdvė gyvenamųjų namų link.

Tiek turgaus halė, tiek visuomeniniams poreikiams pritaikytas pastatas vietoj garažų masyvo būtų statomi konkurso būdu, šie pastatai turėtų išsiskirti architektūriniu požiūriu, reprezentuoti miestą.

Pasak architektės urbanistės, centre būtų daug funkcijų: tai ir gyvenamoji, ir pramoginė, ir komercinė, ir visuomeninė.

Tai itin svarbu, siekiant vystyti gyvybingą ir tvarų miestą, kuris būtų atitinkamai apželdintas, patrauklus gyventojams. Klaipėdos g. pastatai būtų priartinti prie gatvės.

Prioritetas – darniam judumui

Detaliojo plano sprendinius komentavusi UAB „Plentprojektas“ architektė Gailutė Zimnickienė atkreipė dėmesį, kad miestas yra orientuotas į tvarumą, dėl to automobilis nėra prioritetinė priemonė.

Siekiama darnaus judumo. Numatomas automobilių pastatymas Turgaus g. iš abiejų pusių, taip pat požeminė automobilių stovėjimo aikštelė po turgaus hale, po visuomeniniams poreikiams numatyto pastato vietoj garažų masyvo teritorijos.

Gargždų vartotojų kooperatyvo sklypai yra performuojami, suformuojama jungtis tarp Klaipėdos g. ir Turgaus g.

Tam reikia nugriauti vieną pastatą (jame dabar yra drabužių parduotuvė šalia knygyno). Panaši situacija, anot G. Zimnickienės, ir dėl Jūratės g., kur reikėtų nugriauti „Žalios stotelės“ gabaliuką.

Viešajame susirinkime dalyvavusi Gargždų vartotojų kooperatyvo vadovė Janina Jurkuvienė piktinosi tokiu planavimu: „Mūsų pastatas, kuriame dabar yra drabužių parduotuvė, esą trukdo pėsčiųjų takui, nors pėsčiųjų takas yra už to pastato. Juk nesunku paeiti kelis žingsnius. Iš to susirinkimo jokios naudos.

Atėjome konkrečiai išsiaiškinti kiekvieno situacijas, tačiau turėjome išklausyti detalius vizijų pristatymus, o juk seniai su tais planais esame susipažinę, norėjome, kad būtų atsakyta į konkrečius klausimus.“ J. Jurkuvienė užsiminė, kad dabar laukia raštu Savivaldybės atsakymo į pateiktus siūlymus, klausimus.

Pirmiausia – turgus

Į viešąjį susirinkimą pavėluotai dėl įtemptos darbotvarkės atvykęs meras Bronius Markauskas teigė, kad pirmiausia bus tvarkoma turgaus teritorija.

„Garažų išpirkimą galėtume planuoti geriausiu atveju po 7–8 metų. Jei matysime, kad finansiškai esame pajėgūs statyti visuomeninės paskirties pastatus vietoj garažų masyvo, tik tuomet žengsime šį žingsnį ir garažai būtų išperkami“, – sakė meras B. Markauskas.

Jis atvirai sakė, jog truputį žeidžia žmonių pasakymai, kad tokių planų reikia valdininkams. „Mes ir taip turime, ką veikti, tačiau jaučiame atsakomybę už miesto ateitį.

Galvojame ne tik apie šiandien, bet ir apie ateitį. Dėl to išdrįsome žengti į visuomenę. Pats neseniai gavau dovanų knygą apie Amerikos miestus, kur centruose prioritetas yra skiriamas būtent pėstiesiems. Šis faktorius galėtų būti ir Gargždų miesto sėkmė“, – svarstė B. Markauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės vyr. architektas G. Kasperavičius viešajame susirinkime informavo, kad iš viso dėl keičiamo detaliojo plano buvo gauti 8 pasiūlymai iki minėto susirinkimo.

Per susirinkimą gyventojai dar galėjo išreikšti savo poziciją raštu. Į visus pasiūlymus, paklausimus bus atsakyta raštu numatyta tvarka. Į dalį pasiūlymų vyr. architektas atsakė iškart, tačiau rašiusiesiems pasiūlymus numatyta tvarka taip pat bus išsiųsti argumentuoti atsakymai.

Priminta, kad garažų paėmimas vyktų kompensuojant savininkams rinkos kaina. Dalis susirinkusiųjų kėlė viešas abejones, ar ateityje vietoj visuomeninės paskirties pastatų neišdygs daugiabučiai namai ir pan.

Parduotuvę Smėlio g. turintis Viktoras Gilvonauskas pastebėjo, jog svarbu, kad šie pokyčiai nepakenktų jau dabar gyvenantiesiems miesto centre, kad žmonės nenukentėtų. Mat jau dabar šeštadieniais Smėlio g. yra sausakimša automobilių, o čia net šaligatvių nėra.

KOMENTARAS

Toma TUZOVAITĖ-Markūnienė, Klaipėdos rajono savivaldybės mero patarėja, šio projekto, kuriuo keičiamas miesto centro detalusis planas, savininkė: „Visa projekto komanda iš tiesų džiaugiamės, kad daugybė gargždiškių domisi, kaip keisis jų miestas, kelia klausimus ir nėra abejingi.

 

Taip pat suprantame, kad pokyčiai gali bauginti, todėl žmonių, ypač tų, kuriuos detaliojo plano keitimas liečia asmeniškai, reakcija nėra stebinanti.

 

Mes, kaip Savivaldybė, galime tik patikinti, kad šiuo detaliuoju planu siekiama atgaivinti miesto centrą, paversti jį traukos objektu, sukurti geras sąlygas čia gyvenantiems ir dirbantiems. Norime, kad Gargždai būtų modernus, gyvybingas ir žalias miestas.

 

Taip pat norėtume akcentuoti, kad detaliajame plane aiškiai apibrėžta, jog vietoje garažų masyvo gali iškilti tik visuomeniniai pastatai. Kitaip net neturėtume galimybės jų perimti visuomenės poreikiams.

Ko gero, daugelis sutiks, kad rajono centre tikrai trūksta šiuolaikiškos bibliotekos, erdvės jaunimui, mokslui, kur žmonės norėtų rinktis, dirbti, kurti, neturime vietos verslo „spiečiui“.

Mūsų kaimyninės savivaldybės jau turi tokias erdves. Ką jau kalbėti apie Latviją, kur daug mažesniuose miesteliuose pastatyti mokslo, meno, kultūros centrai, bibliotekos, kurios išties tampa lankomomis vietomis, tikrais traukos centrais.

 

Šiandien mes priimame sprendimus, kurie apspręs, kaip gyvensime po dešimties, dvidešimties metų, kokius Gargždus turėsime ateityje. Tad tikrai kviečiu į pokyčius pažvelgti mūsų jaunimo, jaunų šeimų, gal net vaikų akimis. Kartu kurkime gyvybingą, tvarų ir patrauklų miestą.“