Aistros dėl sveikatos priežiūros įstaigų jungimo Klaipėdos rajone

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba prijungimui pritarė gruodžio 1 dieną, sprendimas turėtų būti įgyvendintas 2024 metų balandžio 1d.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės, sveikatos įstaigų pokyčiai gyventojams atneš didesnę įvairovę kokybiškesnių sveikatos priežiūros paslaugų, daugės įvairių specialistų.

„Pavyzdžiui, bus stiprinamos šeimos gydytojų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Pacientais rūpinsis visa šeimos gydytojo komanda: slaugytoja, akušeris, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius“, - aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Rita Rapalienė.

Taip pat bus teikiamos mobilios paslaugos - odontologinės gulintiems pacientams, taip pat mobilios sveikatos priežiūros paslaugos gyventojams arčiau namų ar namuose, planuojama fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugų plėtra, pavėžėjimo paslaugų diegimas, naujos įrangos įsigijimas, kuris suteiktų galimybę pacientų sveikatos būklę stebėti nuotoliniu būdu.

„Nė viena rajono gydymo įstaiga dėl šio sprendimo nebus uždaryta, jos tiesiog vadinsis bendru pavadinimu - Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centru“, - tikino R. Rapalienė.

Be to, tikimasi, jog pokyčiai padės pritraukti daugiau gydytojų.

Sveikatos centrų steigimo procesus Lietuvoje vykdo 59 savivaldybės.

Nepasakė, kas blogai

Visgi prie Gargždų ligoninės norimų prijungti miestų pirminės sveikatos priežiūros centrų atstovai teigia, jog Klaipėdos rajono savivaldybė taip ir nepaaiškino, kas konkrečiai keisis, jeigu įstaigos bus sujungtos į vieną centrą.

„Nebuvo komunikacijos, nebuvo išaiškinta, kas tiksliai pagerės mūsų pacientams, jei prijungs mus prie Gargždų ligoninės.“

„Nebuvo paaiškinta ir kaip keisis darbuotojų pareigos, darbo krūviai, buvo pasakyta “Viskas liks tas pats„", - “Vakarų ekspresui" pasakojo Inga Sausienė, Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausia slaugytoja.

Įstaiga iš Savivaldybės nesulaukė konkretaus paaiškinimo, kokių paslaugų ji neteikia arba teikia nekokybiškai.

Šiuo metu pirminės sveikatos priežiūros centre dirba trys šeimos gydytojos, kiekviena turi savo kabinetą su visa privaloma šeimos gydytojo kabineto įranga, slaugytojos dirba atskirai nuo gydytojų, darbuotojai taip pat nėra pastebėję, jog vizito pas šeimos gydytoją žmonėms reikėtų laukti savaitę ar ilgiau.

Pirminės sveikatos priežiūros centras taip pat turi laboratoriją bendriems kraujo ir šlapimo tyrimams, dėl platesnių tyrimų bei kitų sveikatos paslaugų bendradarbiauja su kitomis įstaigomis.

„Jie teigė, jog ambulatorijų patalpos apleistos, nėra įrangos, mes su tuo kategoriškai nesutinkame. Mūsų patalpos renovuotos, dalyvavome keliuose Europos Sąjungos projektuose, turime naujus automobilius, kad lengviau pasiektume pacientus. Turime odontologijos kabinetą, dentalinio rentgeno aparatą.

Jie kalbėjo abstrakčiai, tačiau būtent konkretumo ir pritrūko, kas kiekvienoje jungti norimoje įstaigoje ne taip, kodėl visas reikia sujungti“, - kalbėjo Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugytoja.

Ji teigė, jog, siekiant įgyvendinti šeimos gydytojo komandos plėtrą, Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai palengva perkvalifikuoja darbuotojus, bando pritraukti naujus specialistus.

Pašnekovė pabrėžė, jog įstaiga reformas palaiko.

„Mes sutinkame dalyvauti šitame centro kūrime, tačiau norime dalyvauti funkcinių sutarčių pagrindu, tokia galimybė pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą yra, tą patį sakėme ir Savivaldybės atstovams.

Mes norime turėti savo juridinį adresą ir numerį, kad mes ir toliau būtume tokia pati įstaiga“, - teigė pašnekovė.

Nors iš pradžių teigta, jog prie Gargždų ligoninės prijungus Priekulės sveikatos priežiūros centrą darbo vietas paliks dalis įstaigos darbuotojų, visgi I. Sausienė tikino, jog gydytojai pacientų likimo valiai nepaliks.