Vanduo išbandė Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos pylimo stabilumą

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus atstovai teigia, jog didesnių problemų kol kas išvengta, viskas tebėra savo vietoje, duobė neatsivėrė.

„Vanduo išjudino pylimą, pylimo šlaito stabilumas buvo kažkiek pažeistas, bet mes, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, sustabdėme, kad neatsitiktų kažkas daugiau. Dabar kreipėmės į Savivaldybę ir ten buvo aptarta, kad reikalinga atlikti ekspertizę ir nustatyti, kodėl taip atsitiko“, - susiklosčiusią padėtį trumpai apibūdino Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Po piliavietės rytinės kurtinos apačia yra įsikūrusi konferencijų salė bei Antrojo pasaulinio karo ekspozicija.

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus, virš konferencijų salės esanti žemė sudaro tarsi kiautą, todėl vanduo gali pažeisti tarp šlaito išorės ir statinio, esančio po juo, sukibimą, todėl jis gali tapti problemišku, gali pradėti slinkti.

„Vilniaus Gedimino kalnas šliaužia, net baisiau, bet jie naudoja tą patį būdą: tvirtina, kala kuolus kažkokius, daro užtvaras, daro pynutes ir tada vėl užkelia, ir vėl velėnuoja. Tai yra tokių objektų, kaip piliakalniai, pilys, kurios turi žemių konstrukcijas, tam tikra įprasta bėda“, - iškilusios problemos nedramatizavo dr. J. Genys.

Nuostoliai paaiškės vėliau

Pasak dr. J. Genio, viduje buvusios ekspozicijos nenukentėjo.

Dr. J. Genio teigimu, buvo laiku sureaguota, vos tik pastebėjus, kad atsirado plyšys, ir pamačius, kad jis gali nuslinkti žemyn, buvo sudėtos laikinos užtvaros.

„Yra trys juostos, jos neleidžia susikaupti svoriui, kad jis važiuotų žemyn su didele jėga“, - kokių laikinų priemonių buvo imtasi, pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius.

Visgi kaip reikės rekonstruoti ir kiek tai gali atsieiti, paaiškės tik po ekspertų analizės rezultatų.

„Nuostoliai paaiškės, kai bus pasakyta, ką reikia padaryti, kad tas objektas būtų stabilus, ekspertai turės pasakyti, ką daryti. Galbūt jiems pavyks stabilizuoti tą pylimą ir jo nereikės daryti iš naujo. Po ekspertų išvadų paaiškės, kiek reikia pinigų ir ką reikia padaryti“, - apie tolesnius veiksmus kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius.

Po ekspertų analizės taip pat paaiškės, kodėl susvyravo šlaito stabilumas.

„Sunku pasakyti ar tai yra tam tikros projektavimo klaidos, ar dar kažkas. Galbūt tai yra naujas statinys, naujas šlaitas ant naujai sukurto objekto“, - pasakojo dr. J. Genys.

Išveda iš rikiuotės

Tai ne pirmas kartas, kuomet rytinės kurtinos šlaito stabilumas susvyruoja.

„Ačiū Dievui, kad tai nėra dažnas dalykas. Šiek tiek pylimas buvo pradėjęs šliaužti, kai vyko jo rengimas, kai vyko statybos darbai. Restauratoriai tada, kurie rengė šitą pylimą, jie sureagavo ir tą pylimą sustabdė“, - anksčiau nutikusį panašų incidentą prisiminė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius.

Tiesa, jo teigimu, visiškai pylimo šlaitas nuslinkęs niekada nebuvo.

Visgi tokios itin drastiškai besikeičiančios oro sąlygos - itin nepalankus veiksnys.

„Šitas pavyzdys rodo, kad tokios klimato sąlygos, kaip vanduo, tada po to užklupęs šaltis, po to vėl gausūs krituliai ir vanduo, jos labai kenkia šitokiems dariniams, kaip iš žemės supiltiems pylimams“, - kalbėjo dr. J. Genys.