Uostų plėtra - durys į nacionalinio saugumo užtikrinimą, jūrinės energetikos vystymą ir rekreacinės laivybos plėtojimą

Pusdienį trukusiame susibūrime konferencijos dalyviai diskutavo apie Lietuvos uostų plėtros reikšmę ir neslėpė ambicijų tapti Baltijos jūros centru.

Buvęs ilgametis Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, šios konferencijos iniciatorius Robertas Dargis pabrėžė, kad drauge su Lietuvos buriuotojų sąjunga pirmiausia siekia atkreipti dėmesį ir keisti požiūrį, tai būtų pirmieji žingsniai jūrinių galimybių įveiklinimo link.

Priimtas bendras sutarimas, kad būtina keisti požiūrį į jūros infrastruktūros vystymą, sukurti strateginę programą, kuri būtų vykdoma valstybės mastu, bei pasitelkti Europos Sąjungos fondų lėšas.

"Kad ir kiek kartotume šiandien, kad mes esame jūrinė valstybė, turbūt ne mūsų žodžių skaičius yra esmė. Mūsų kaimynų estų ir latvių, kurie įgyvendino uostų plėtrą pasitelkdami Europos Sąjungos lėšas, pavyzdys rodo, kad mes neturime reikiamo nusiteikimo.

Pirmas ir svarbiausias šios dienos tikslas yra, kad mes susikalbėtume, ko mes norime, kad pakeistume požiūrį. Šiandien ne kartą jau buvo paminėta: sėkmei reikia valstybės, savivaldų ir, be abejonės, verslų konsolidacijos.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad turime būti pasirengę labai detalius planus, neužtenka vizijos", - sakė R. Dargis.

Gerieji pavyzdžiai ir valstybės įsitraukimo poreikis

Estijos mažųjų uostų vystymo centro vadovas Jaano Martin Ots, dalindamasis šalies pasiekimais, patvirtino, kad nėra vieno sėkmės recepto, tačiau tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra vienas iš svarbiausių dalykų ir į uostų plėtros klausimus turi būti įtraukti visi.

Sukurtos darbo grupės pagalba uostų plėtros strategija tapo nacionaline strategija, būtent taip Estijoje įgyvendinus uostų plėtros planą kiekvienais metais pavyksta pritraukti per pusantro tūkstančio naujų laivų, o vos vieną savaitę vykstanti regata valstybei sugeneruoja apie milijoną eurų.

Estijos nepriklausomybės laikotarpiu šalyje yra pastatyti dešimt naujų mažųjų uostų, ir tai yra tikras pavyzdys Lietuvos institucijoms.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus apibrėžė Klaipėdos pietinės marinos potencialą ir galimybę sukurti 500 vietų laivams, jachtų ir pramoginių laivų turizmo galimybes. Tačiau tvirtina, kad Klaipėdos regionas pasigenda Vyriausybės įsitraukimo ir palaikymo.

Vyriausybės įsitraukimo trūkumą pabrėžė ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kuris pristatė atgimstantį Šventosios jūrų uostą. Šią akimirką vienas iš uosto projekto etapų yra jau įgyvendintas, ruošiamasi pagrindiniam projektui - molų statybai.

Įgyvendinus projektą, būtent iš Šventosios uosto laivai galės greičiau ir efektyviau aprūpinti Būtingės naftos terminalą, „Ignitis grupės“ vystomą jūrinį parką ir suteiks prieigą kariniams laivams. Molų statyba išspręstų ir krantų erozijos klausimą.

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pabrėžė, kad labai svarbu derinti savivaldybės ir žmonių poreikius. Juodkrantės uosto projektavimo darbai jau yra pradėti, tačiau tvirtina, kad užtruks dar ilgą laiką, kadangi be valstybės įsitraukimo savivaldybės nėra pajėgios įgyvendinti projektus savarankiškai su turimomis vidinėmis lėšomis.

Pasakodama apie atkurtą Drevernos miestelio uostą bei iš ančių fermos į miestą ant vandens paverstą Svencelę, Klaipėdos rajono vicemerė Jolanta Kitra atkreipė dėmesį, kad Drevernos projektui lėšas skyrė rajono Savivaldybė ir būtent todėl uosto atkūrimo projektą pavyko įgyvendinti.

Net ir džiaugdamasi nuveiktais darbais vicemerė tvirtina, kad su valstybės pagalba viskas būtų įvykę žymiai greičiau.

Lietuvos uostų plėtros svarba ir pirmieji žingsniai

„Uostų problema - neturime kur laivų laikyti. Jau radome bendrą kalbą, žingsnis yra, laivų skaičius didėja ir iššūkiu lieka uostų plėtra“, - sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Konferencijos baigiamojoje diskusijoje išgrynintas bendras sutarimas, kad, be jokių abejonių, uostai yra reikšmingi ir svarbūs visomis prasmėmis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad, esant tokioms svarbioms iniciatyvoms, į saugomas teritorijas reikia žiūrėti racionaliai ir aplinkosauga turi ieškoti sprendimų, kurie padėtų projektus įgyvendinti.

O štai Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius išskyrė tris aiškius žingsnius, kurie turi būti įgyvendinti, siekiant išnaudoti jūrinį potencialą.

„Pirmiausia turi atsirasti projekto vadovas, tai gali būti konkreti ministerija. Antra, turi būti strategija, kuri būtų ne vienos ministerijos, o tarpinstitucinė ir įtraukianti privatų kapitalą bei savivaldybes, ir visi turi dirbti ties jos įgyvendinimu. Ir trečia, reikia susidėlioti tvarų finansavimo planą“, - sakė V. Sinkevičius.

Konferencijos metu „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas nurodė, kad pirmojo jūrinio parko Lietuvoje statybos jau pradėtos, ir patvirtino, kad jūrinės energetikos vystymas sukurs didelę reikšmę valstybei.

Jūrinio parko darbai vyksta ne tik jūroje, tačiau ir sausumoje, todėl uostų infrastruktūros plėtra yra būtina, tai užtikrintų laivų aptarnavimo paslaugas, kadangi jūrinės energetikos plėtra tikrai nesustos.

Tam pritaria ir Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Valdemaras Rupšys, pabrėždamas uostų svarbą gynybiniais klausimais.

„Baltijos jūra užtikrina sąjungininkų priėmimą ir atvykimą iki konflikto. Iš karinio požiūrio - Šventosios uostas mums sudarytų galimybę panaudoti mažuosius laivus, dalyvauti pratybose bei planuoti ir ruoštis karo atvejui, taip pat suteiktų galimybę greičiau pasiekti Būtingės naftos terminalą ir užtikrinti saugumą“, - pasakojo V. Rupšys.

"Jūros vartai yra abipusiai. Ir mums labai svarbu, ką ne tik mes patys galime išvystyti ir kaip naudotis infrastruktūra, tačiau labai svarbu, ką atplaukiantys užsienio laivai galės čia gauti ir kokiomis infrastruktūros paslaugomis galės naudotis.

Lietuvos jūrų uostų infrastruktūra ir paslaugos turi būti įtraukti į bendrą Baltijos jūrų uostų žemėlapį", - teigė Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Raimundas Daubaras.