Situacija Klaipėdos universiteto ligoninėje: „Turime chaosą“

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete A. Šimaitis kalbėjo, kad ligoninei be ministerijos pagalbos gali grėsti net nemokumas. Šių metų sausio mėnesį rekvizitai.lt duomenimis, pradelsta skola „Sodrai“ buvo viršijusi net 200 tūkstančių eurų.

Anot vadovo, šiuo metu vien skolos tiekėjams siekia 5,8 milijono eurų ir per mėnesį auga po 0,5 milijono eurų. Nors kol kas su kreditoriais pavyksta susitarti, tačiau su kiekviena diena derybos vis sunkėja.

Oficialiai praėjusiais metais įstaiga patyrė 12,4 milijono eurų nuostolių, tačiau reali finansinė padėtis - dar sudėtingesnė.

Anot A. Šimaičio, prieš reorganizaciją trijų įstaigų, kurios buvo sujungtos į bendrą dalinį KUL, sąskaitose buvo per 20 milijonų eurų nepanaudotų pinigų. Šiandien jų ne tik neliko, bet kaupiasi vis didesnė skola.

Praktiškai ligoninė 2023 metais per mėnesį patirdavo po 2,3 milijono eurų nuostolių. Per visus metus - 28 milijonai eurų. Pridėjus šių metų rezultatą, nuostoliai jau siekia apie 33-35 milijonus eurų.

A. Šimaitis perspėja, kad artimiausią pusmetį yra grėsmė, jog darbuotojų atlyginimai vėluos.

Kartu jis akcentuoja, kad situacija gerėja. Šiais metais ligoninė už suteiktas paslaugas gavo 11 proc. daugiau pajamų nei pernai.

Direktorius skaičiuoja, kad ligoninei reikia papildomai apie 28 milijonų eurų. Tuomet jį būtų pajėgi užtikrinti medicinos paslaugų plėtrą. Tačiau net su tokia parama prireiktų iki 5 metų, kol ligoninės finansinė situacija taptų subalansuota.

Jei paramos negaus, A. Šimaitis sako, kad finansinių srautų sureguliavimas tuks 7-10 metų.

Atlyginimų dilema

Kad situacija ligoninėje gerėja, patvirtina ir Valstybinių ligonių kasų direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė.

Pirmąjį šių metų ketvirtį KUL nuostoliai siekė 4 milijonus eurų.

Tačiau stebina augančios išlaidos. Išlaidos remontui šiemet, palyginus su 2023 metais, KUL išaugo 8 kartus. Ypač sparčiai KUL ėmė kilti atlyginimai. Ligonių kasų duomenimis, jų augimas buvo dvigubai didesnis nei bendrai sveikatos apsaugos sektoriuje Lietuvoje. Ypač augo administracijos darbuotojų algos.

Tačiau A. Šimaitis sako, kad tai tiesiog aritmetinė klaida, ir pateikia savo skaičius, kad algos ligoninėje šiemet didėjo mažiau nei 15 procentų, o ne 50 procentų ir daugiau, kaip teigia Ligonių kasos.

Oficiali „Sodros“ statistika rodo, kad KUL Klaipėdos filiale gegužės mėnesį vidutinis atlyginimas siekė net 3 326 eurus, Jūrininkų filiale - 2 955 eurus.

Praktiškai susiklostė situacija, kad Klaipėdoje mokami didžiausi atlyginimai tarp visų universitetinių ligoninių Lietuvoje.

Atlyginimų vidurkis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje - 2 193 eurai. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose - 3 017 eurų.

Pasak V. Stasiulienės, jei KUL atlyginimai būtų bent tokie pat, kaip Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (vidurkis apie 2 500 eurų), tai leistų sutaupyti apie 14 milijonų eurų ir teoriškai įstaiga jau dabar dirbtų pelningai.

Milijonų dalybos

J. Grebenkovienvė sako, kad ministerija pasirengusi ligoninei skirti beveik 3 milijonus eurų, kurie reikalingi išeitinėms kompensacijoms. Vykdant antrą KUL reorganizacijos etapą dėl įvairių priežasčių iš darbo rugsėjo mėnesį išeina apie tris šimtus KUL darbuotojų.

Dar papildomai žadama skirti KUL informacinei sistemai kurti.

„Pasirodžiusi informacija, kad Sveikatos apsaugos ministerija žada skirti 4 mln. eurų Klaipėdos universiteto ligoninės informacinei sistemai kurti ir darbuotojų išeitinėms išmokoms kompensuoti, primena manipuliaciją viešojoje erdvėje. Tai nėra naujiena, kaip pristatoma. Ši informacija jau seniai žinoma – SAM  prieš kelis mėnesius skyrė 3,3 mln. eurų informacinei ligoninės sistemai vystyti", - sako A. Šimaitis.

Ministerija akcentuoja, kad per įvairias programas yra numatyta dar per 50 milijonų eurų, į kuriuos gali pretenduoti KUL, parengusi atitinkamus projektus.

Tačiau A. Šimaitis yra įsitikinęs, kad vykdant tokio masto KUL reformą turėjo būti numatytas atskiras biudžetas.

Sveikatos ministerija pripažįsta, kad tik dabar yra rengiamas finansinis planas, kuris bus pateiktas KUL steigėjams.

Taip pat viešai kalbama, kad ministerijoje turi būti atskiras padalinys, kuris užtikrintų ligoninių steigėjo funkcijų vykdymą, nes dabar dėl per didelio darbo krūvio to negebama užtikrinti. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas abejoja, ar yra teisinis pagrindas KUL skirti atskirą finansavimą.

„Nėra Lietuvoje tokios sistemos - mūsų teisės aktuose. Man du ligoninių vadovai pasakė, kad jei duosite šitai ligoninei pinigų be pagrindo, mes eisime į mitingus“, - sakė A. Matulas.

Tačiau Klaipėdoje jau kalbama, kad protestuoti yra pasirengusios KUL Jūrininkų filialo slaugytojos, kurios gauna mažesnį atlyginimą, nei dirbančios tą patį darbą KUL Klaipėdos ligoninės filiale.

Daugelis akcentuoja, kad tokį chaosą KUL sukėlė prieš pat reformą ženklai padidinti atlyginimai tuomet dar Savivaldybės pavaldume buvusioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Dėl to STT buvo pradėjusį tyrimą, tačiau jis buvo nutrauktas. Motyvas - dabartinė KUL vadovybė nepateikė pakankamai informacijos. Tačiau dabar jau Sveikatos apsaugos ministerija yra raginama kreiptis į prokuratūrą šiuo klausimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.