Seimo rinkimuose laimėjo Klaipėdos atstovai, bet ar laimės pati Klaipėda?

Nesunkiai galima suskaičiuoti, kad naujajame Seime bus dešimt, o gal ir daugiau Seimo narių, kurie siejami su Klaipėda arba čia kandidatavo. 

Todėl natūralu, kad Klaipėdoje kyla daug lūkesčių, jog centrinėje valdžioje bus daugiau atsižvelgiama į uostamiesčio poreikius. 

Apie tai, kad turi daug optimizmo dėl naujos valdžios, nekartą minėjo ir dabartinių valdančiųjų veiksmais nusivylęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Net du būsimai valdančiajai daugumai priklausysią Seimo rinkimų laimėtojai sako, kad yra pasirengę vienyti Klaipėdai artimus Seimo narius bendriems tikslams. 

Daugiausia tikimasi iš laimėjusiųjų vienmandatėje. Tačiau, dar net nepradėjus bendro darbo Seime, rinkimų laimėtojų retorika ir kritika oponentams sunkiai leidžia prognozuoti bendrą darbą dėl Klaipėdos.

Įvertino darbus

Baltijos rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Vytautas Grubliauskas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad rinkimų rezultatas rodo, jog klaipėdiečiai dar nepamiršo jo per 12 metų vadovaujant miestui nuveiktų darbų.

„Noriu pasveikinti Klaipėdą, kad išlaikė brandos egzaminą ir nepersidažė naujos iškilusios bangos spalva“, - rinkimų naktį sakė V. Grubliauskas.

Jis akcentavo, kad dabar vienas pagrindinių tikslų yra suvienyti jėgas bendram tikslui Seime, ir neabejojo, kad Klaipėdos balsas naujos kadencijos parlamente bus labiau girdimas.

Dar nėra tiksliai aišku kokioje konkrečiai srityje, komitete Seime jis dirbs.

"Gali būti kultūra. Taip pat transportas, ekonomika. Sukaupta patirtis leidžia dirbti beveik visose srityse", - sako V. Grubliauskas.

Anot jo, viskas paaiškės artimiausiomis dienomis, kai bus suformuota valdančioji koalicija.  Pradėjus darbą naujam Seimui reikės imtis kitų metų biudžeto korekcijų.

"Reikia žiūrėti, kur dar galima kažką pakoreguoti", - sako V. Grubliauskas.

Jis tikina, kad valstybės biudžete sieks atkreipti dėmesį į tas eilutes, kurios yra svarbios ir Klaipėdos miestui.

Kartu V. Grubliauskas kalbėjo apie Klaipėdoje išrinktų Seimo narių vienybę miestui svarbiais klausimais.

„Kiekvienas yra laukiamas,“ - sako V. Grubliauskas.

Jis neatmetė galimybės, kad tokioje neformalioje uostamiesčio Seimo narių grupėje galėtų būti ir Vilniuje išrinktas Eugenijus Gentvilas, „jei to pats norės“.

„Rinkimų rezultatai rodo, kad Klaipėda yra skirtinga, nes čia yra daug tautinių bendrijų: žydai, ukrainiečiai, baltarusiai, vokiečiai“, - vieną priežasčių, kad Klaipėdos vienmandatėse laimėjo keturių skirtingų partijų kandidatai, komentavo V. Grubliauskas.

Jis teigia dar prieš rinkimus daug bendravęs su tautinių mažumų atstovais, matęs jų ryžtą eiti balsuoti bei jautė jų paramą.

Iš karto po antrojo rinkimų turo V. Grubliauskas dėkojo jį palaikiusiems klaipėdiečiams ir Gindulių bei Jakų bendruomenėms.

Nesitikėjo tokio konkurento

„Iš tikrųjų buvau pasiruošusi ir kitokiam rezultatui, nieko neprognozavau, kadangi priešininkas - iš „Nemuno aušros“. Todėl balsavimas buvo emocinis.

Visgi nebūčiau pagalvojusi, kad nepriklausomoje Lietuvoje teks kovoti su tokiu kandidatu (Sergej Mažūga. - Autor. past.)“, - sakė L. Girskienė.

Anot jos, jai palaikymo nepridėjo ir tai, kad ji išsakė savo poziciją dėl mokyklų rusų kalba. Pasisakė už tai, kad iš biudžeto finansuojamose mokyklose turėtų būti mokoma tik lietuvių kalba.

„Sukėliau visą dumblą socialiniuose tinkluose. Nors tie rusakalbiai, kaimynai, kurie pažįsta mane daug metų, palaikė“, - teigė L. Girskienė.

Ji teigia, kad jaučiasi verta mandato, nes rinkiminės kampanijos metu padarė viską, ką galėjo.

„Ketverius metus dirbau intensyviai, su žmonėmis bendravau ir pas mane atvažiuodavo, tikrai tas ryšys nebuvo nutrūkęs“, - sakė parlamentarė.

Ji tiki, kad per naują ketverių metų kadenciją pavyks padaryti daugiau, juo labiau kad kai kurie darbai jau yra pradėti. 

Be to, žada toliau tęsti darbus aplinkosaugos srityje, taip pat akcentuoja priemonių, skirtų potvynių suvaldymui, svarbą.

„Pietinis Klaipėdos aplinkkelio projektas turėtų būti per šią kadenciją įgyvendintas. Aš manau, kad Klaipėdai tikrai bus daugiau galimybių, daugiau finansinių resursų. Bus labiau girdima mūsų nuomonė, negu buvo dabartinėje pozicijoje“, - tiki L. Girskienė.

Ji teigia, kad per 12 metų politikoje išmoko nekonfrontuoti, nes tai nepadeda siekti rezultato.

Netikėta kandidatei buvo ir prieš antrąjį rinkimų turą Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus jai išsakyta parama.

„Iš tikrųjų važiavau, prašiau ne kartą mūsų kandidatams paramos, bet jis laikėsi neutralios pozicijos“, - L. Girskienė teigia nežinanti, kodėl prieš pat lemiamą rinkimų turą pasikeitė A. Vaitkaus pozicija.

Tačiau Seimo narė sutinka, kad miesto vadovo išreikšta parama prisidėjo prie galutinės pergalės. Nes miestiečiai pasitiki meru, jo nuomone.

Ji stebisi, kad Danės vienmandatėje pergalę švenčia konservatorius Audrius Petrošius.

„Šiaip tai man skaudu, kai mačiau, kad jis tikrai nieko nedirbo, visiškai nieko nedirbo, nė vieno įstatymo neparengė, nepasisakydavo, nedalyvaudavo aktyviai niekur. 

Visiškai Klaipėdoje nebuvo jokių susitikimų su gyventojas ir išrinko jį vis tiek. Dabar dar ketverius metus ramiai sėdės“, - piktinasi L. Girskienė.

Ji perduoda rinkėjų nuomonę ir dėl į Seimą Pajūrio apygardoje išrinktos Daivos Petkevičienės, nes rinkėjai neva nematė nei kaip ji atrodė, nei kaip kalba, nes nedalyvavo debatuose.

Tačiau taip kritiškai įvertinusi rinkėjų pasirinkimą L. Girskienė kartu kalba apie tai, kad Klaipėdoje išrinkti Seimo nariai gali susivienyti, kai bus sprendžiami Klaipėdai svarbūs klausimai. Ir net pati žada imtis iniciatyvos.

„Manau, kad tikrai įmanoma ir, jeigu bus tik iniciatyva, galbūt ir pati imsiuosi iniciatyvos. Bandysim. Bet kiek yra tų bandymų buvę, tai niekas nepavyksta“, - sako L. Girskienė.

Kartu ji teigia dar jaučianti nuoskaudą dėl to, kad politinės karjeros pradžioje taip pat buvo nuvertinama.

„Prisimenu pirmą kartą - miesto Tarybos posėdį, Šulcas toks buvo vicemeras, jis net garsiai paklausė, iš kur ta Girskienė atsirado. 

Esu dėkinga žmonėms, nes jie mane užaugino nuo mažiausios pozicijos, nuo namo pirmininkės, nuo seniūnaitės. Aš tą visą kelią nuėjau savarankiškai“, - sako L. Girskienė.

Ji teigia, kad tai, jog buvo antrą kartą išrinkta toje pačioje apygardoje, kur dar nėra išspręsta ir smarvės problema, yra didelis įvertinimas.

Rūpinosi klaipėdiečiais

„Esu laimingas, esu nuoširdžiai dėkingas už tuos balsus, kuriais atsidėkojo man už tą meilę Klaipėdai ir klaipėdiečiams, kurią jie jautė visos kadencijos metu“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Audrius Petrošius.

Jis akcentuoja, kad pergalę apygardoje pasiekė dėl sustiprėjusio ryšio su rinkėjais, į kuriuos įsiklausė. Ir žada, kad ir dirbdamas opozicijoje tikrai rūpinsis klaipėdiečių problemomis, nors tikrai bus ne lengviau nei iki šiol.

„Tie klausimai, kurie yra svarbūs Klaipėdai, kuomet Klaipėdos miesto vadovybė kreipsis ir prašys tos pagalbos. Niekada nebuvau nusisukęs. 

Rankos yra atviros, tą pagalbą, kai reikės, pasiruošęs teikti“, - žada A. Petrošius, reaguodamas į Klaipėdos mero A. Vaitkaus išreikštą poziciją, kad pasigedo Klaipėdoje išrinktų konservatorių rūpesčio sprendžiant miestui svarbius klausimus.

„Buvo juntamos tos nuoskaudos po praėjusių mero rinkimų. Bet dabar, kai mandatas yra patvirtintas, aš tikiu, kad ir meras, ir mero aplinka pasidarys išvadas. Ir jie yra išrinkti miestiečių, ir aš, ir tas santykis bus truputėlį kitoks. Esam pasiruošę padėti, niekada nebuvau nusisukęs“, - teigia A. Petrošius.

Jis teigia, kad yra pasiruošęs bendradarbiavimui ne tik su miesto valdžia, bet ir su kitais kolegomis Seimo nariais, išrinktais Klaipėdoje.

„Nėra neįmanomų dalykų politikoje. Tikiu, kad rinkimai sudėliojo dalykus galvose. Kartais tai kažkoks perdėtas pasitikėjimas savimi atskirų politikų. Gal šį kartą rinkimai parodys, kad nėra labai išskirtinių, nėra labai nuskriaustų, yra žmonės, ir jie turi dirbti. Čia yra noro klausimas“, - tikisi A. Petrošius.

Apibendrindamas prastus konservatorių partijos rezultatus rinkimuose A. Petrošius pasikartojo, kad paskutinių kelerių metų laikotarpis dėl užgriuvusių įvykių buvo sudėtingas, ir tai visuomenę išvargino.

„Yra tų klaidų, priežasčių galima ieškoti. Nepasakyčiau, kad tas rezultatas yra labai kažkaip netikėtas. Už save asmeniškai galiu atsakyti. Kiti politikai, kiek dirbo, taip ir gaunasi“, - sako A. Petrošius.

Asmeniškai jis toliau planuoja tęsti darbus dėl Klaipėdos universiteto ligoninės plėtros, kad darbuotojai jaustųsi saugūs, o ligoniai gautų aukštos kokybės paslaugas.

Taip pat teigia sieksiantis stiprinti Klaipėdos universitetą, nes Klaipėdai reikia jaunimo.

Jubiliejaus dovana

Sėkmingas pirmadienio rytas išaušo „Nemuno aušros“ atstovei Daivai Petkevičienei. Vienu metu ji priiminėjo sveikinimus ir tapus Seimo nare, ir su gražiu jubiliejumi.

„Sakau, Dievulis dėlioja, ne mes, mes tik darbus dirbame“, - geros nuotaikos neslėpė D. Petkevičienė.

Ji teigia, kad po įtemptos rinkiminės kampanijos skirs kelias dienas poilsiui gamtoje. Taip pat jau yra suplanuoti partijos susitikimai, kur bus tariamasi dėl tolimesnių darbų. Būsimoji Seimo narė teigia, kad darbams ją labiausia pakrauna poilsis miško apsuptyje.

Tris dešimtmečius nuosavame versle dirbusi D. Petkevičienė žada, kad ir Seime daugiausia dėmesio skirs smulkiųjų ir vidutinių verslininkų problemoms.

„Stipru, kaip aš sakau, nes konservatorius nugalėjome. Klaipėdiečiai vis viena pasirinko klaipėdietę“, - sako D. Petkevičienė.

Ji teigia, kad Klaipėdoje galėjo antrajame ture laimėti ir daugiau jos partijos atstovų, nes į antrąjį turą pateko visi keturi. Tačiau „turėjo daugiau padirbėti“.

D. Petkevičienė sako, kad, kaip ir versle, taip ir politinėje kovoje ji atidavė visą sielą. Susipažino asmeniškai su dalimi rinkėjų, ir tai davė rezultatą.

Be to, dalis klaipėdiečių žinojo ją ir anksčiau.

„Jei darbuotojai pas tave dirba 30 metų, tai, matyt, kažką darai gerai“, - sako D. Petkevičienė.

Tačiau ji sutinka, kad didelės įtakos turėjo partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis, kuris buvo šalia ne tik rinkimų plakatuose, bet ir susitikimuose su žmonėmis.

Dirbdama Seime naujai išrinkta parlamentarė žada daugiausia dėmesio skirti mažiesiems verslininkams, kurie „patys susikuria sau darbo vietas ir neina prašyti pašalpų į Užimtumo tarnybą“.

Ji pažymi, kad smulkiesiems prekybininkams didelė našta yra būtinybė įsigyti naujus kasos aparatus. Jie ne tik kainuoja apie 500 eurų ir daugiau, tačiau kas mėnesį jų priežiūrai dar reikia išleisti po 150 eurų.

Anot jos, smulkiajam verslui nuolat griežtinami buhalterinės apskaitos reikalavimai, taip pat yra per maža nustatyta 42 tūkstančių eurų riba, nuo kurios privaloma registruotis PVM mokėtoju.

„Mes kaip tik diskutavome, nesu tikra dėl skaičiaus, bet užsidarinėja šimtai smulkiųjų verslų“, - pažymi D. Petkevičienė.

Ji tiki, kad „Nemuno aušra“ nebus vienos kadencijos partija, ir teigia, kad apie tai net neverta kalbėti. Pasak D. Petkevičienės, šiuo metu yra kaip tik daug norinčiųjų prisijungti prie partijos.

„Ką Ligita Girskienė nuveikė Klaipėdai? Žmonės man skambino, sakė, kad nežino už ką balsuoti, nes jinai (L. Girskienė. - Autor. past.) ateina tik tada, kada rinkimai būna“, - sako D. Petkevičienė.