Pakeista projektų finansavimo tvarka audrina Klaipėdos kultūros bendruomenę

Jos nariai socialiniuose tinkluose skelbė „gėda“ Klaipėdos valdžiai, pasigirdo siūlymų savo veiklas, tarp jų ir Agnijos Šeiko šokio teatrui, kelti į kitus miestus, kur kultūra yra mylima. 

Kultūros ministras Simonas Kairys sako girdintis bendruomenės pagalbos šauksmą ir pirmadienį lankysis Klaipėdoje. 

„Vis garsesnis pagalbos šauksmas pasiekia mane iš Klaipėdos kultūros atstovų. (...) Į mero pasirinkimus ir savivaldos savarankiškumą nesikišiu.

Bet supratau, kad Klaipėdoje kultūra kainuoja labai brangiai ir dabar nauja Klaipėdos valdžia turi visai kitus prioritetus, nes, pasak pašnekovės, negali pinigų mėtyti „belekam“, – komentarą feisbuke paskelbė kultūros ministras, išklausęs vicemerės interviu LRT radijui.

Klaipėdos vicemerė L. Šukytė-Korsakė teigia, kad kultūrininkai šaukiasi ne pagalbos, o pinigų. 

„Sakote pagalbos šaukiasi kultūros atstovai, kultūros ministre Simonas Kairy? Ne pagalbos, o pinigų! Užsuktas eurų kraniukas, tekėjęs daugelį metų!

Nenorėdama kelti „nešvarių“ Klaipėdos kultūrininkų reikaliukų, per ilgai tylėjau, bet jei pasakėte A, būkite drąsūs – pasakyti Ž!“, – taip pat feisbuke atkirto uostamiesčio politikė.

Klaipėdos savivaldybėje pastaraisiais metais taikytas trimetis strateginio finansavimo modelis. Pagal jį festivaliai ir kultūros kolektyvai galėdavo gauti dalinį savivaldybės finansavimą trejiems metams. Pernai išrinkta naujoji valdžia nusprendė, kad finansavimas bus skiriamas tik metams. 

„Tie paraiškų teikėjai, su kuriais buvo pasirašytos trimetės sutartys, jei laiku pateiks ataskaitas, lėšos bus panaudotos pagal paskirtį bei pasieks nustatytus rodiklius, toliau gaus finansavimą.

Nauji trejų metų finansavimo konkursai šiuo metu nėra paskelbti. Suformavus naują kultūros ir meno politikos formavimo grupę, neatmetama, kad prie šio klausimo bus grįžta ir svarstoma“, – BNS sakė L. Šukytė-Korsakė. 

Vertins nauja komisija

Pagal naują tvarką, savivaldybė kultūros bendruomenės paraiškų finansavimui gauti laukia iki sausio pabaigos.

„Paraiškas vertins paraiškų vertinimo komisija, sudaryta iš valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų“, – teigė vicemerė. 

Numatyta, kad paraiškas vertins kultūros ir meno projektų vertinimo grupė iš 24 asmenų. Ji sudaryta mero potvarkiu iš kultūros ir meno sričių atstovų, tačiau dirbs neatlygintinai. 

Dauguma šios grupės narių yra savivaldybei pavaldžių kultūros įstaigų darbuotojai.

Anksčiau projektus vertindavo ekspertai, kurie būdavo atrenkami per specialiai paskelbtą atranką.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus taip pat yra subūręs darbo grupę kultūros klausimams spręsti. Galutinį sprendimą dėl finansavimo priims ne administracijos direktorius, kaip buvo anksčiau, o miesto meras.

„Savivaldybės siekis yra iš esmės peržiūrėti Klaipėdos kultūros strategiją ir dalinio finansavimo sistemą siekiant geriau atliepti miestiečių poreikius ir skelbti ilgalaikio savivaldybės įsipareigojimo reikalaujančius konkursus“, – BNS sakė vicemerė. 

Nebetęs bendradarbiavimo su Prancūzijos ambasada

Aiškėja, kad Klaipėdos savivaldybė nebeketina tęsti septynerius metus su Prancūzijos ambasada plėtotos sutarties.

„Šių metų rudenį vyksiantis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje irgi Klaipėdai nerūpi. Didžiulė staigmena man – Klaipėdos savivaldybė, pasirodo, nutraukė bendradarbiavimą su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu Lietuvoje dėl projekto, kuris vystėsi septynerius metus.

Labai blogai, jei savivaldybės pradės matyti kultūrą tik kaip didžiąsias miesto šventes ir renginius. Tuomet jokių šansų NVO ir atskiriems menininkams, kuriems savivaldybės parama būna itin reikšminga“, – pareiškė kultūros ministras. 

Anot jo, uostamiestis praleido galimybę sudalyvauti Lietuvos kultūros sezone Prancūzijoje. Be to, artėja naujas konkursas pretenduoti į Europos kultūros sostinės nominaciją.

„(...) galų gale teko matyti ir tokį keistoką pasiruošimą įvairioms Klaipėdos krašto sukaktims. Visa tai įvertinant man tikrai neramu“, – tvirtino S. Kairys. 

Pasak L. Šukytės-Korsakės, bendradarbiavimo sutarčiai su Prancūzijos ambasada ir Klaipėdos universitetu miesto savivaldybės taryba pritarė 2020 metais. Trimetė sutartis baigia galioti šių metų vasario 23 dieną.

„Programos „Prancūzų ir klaipėdiečių šiuolaikinio šokio koprodukcinių projektų įgyvendinimui“ ir „Jungtinės klaipėdiečių ir prancūzų šiuolaikinio šokio programos „KlaipeDanse“, kurios buvo rengiamos sutarties pagrindu, galės būti vykdomos gavus finansavimą teikiant paraišką daliniam finansavimui Kultūros ir meno darbo grupei“, – teigė vicemerė.

Anot savivaldybės, nuo 2017 iki 2023 metų su prancūzais vykdytiems projektams iš miesto biudžeto skirta beveik 370 tūkst. eurų.

Kilus sujudimui mieste dėl pakeistos finansavimo tvarkos kultūrininkams, vicemerė trečiadienį feisbuke paskelbė, kad  2017–2021 metais šokio teatro įkūrėja Agnija Šeiko viešųjų pirkimų būdu „šiuolaikiniam menui ir prancūzų draugystei palaikyti“, laimėdavo viešuosius pirkimus ir per tą laiką iš miesto biudžeto, jos teatrui buvo atseikėta solidi suma.

L. Šukytės-Korsakės teigimu, klaipėdiečių ir prancūzų šiuolaikinio šokio programos įgyvendinimui, pernai iš miesto biudžeto buvo skirti 45 tūkst. eurų.

Klaipėdiečiai suskubo priminti vicemerei, kad A. Šeiko ir jos teatras yra pelnę „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus ir reprezentuoja Klaipėdą ne tik Lietuvoje, bet ir Lietuvą pasaulyje. 

Prioritetas masiniams renginiams

Didžiausiu šių metų Klaipėdos renginiu vicemerė nurodė regatą „The Tall Ships Races“. Taip pat šie metai Klaipėdoje paskelti Švyturių metai, numatyti tai pažymėsiantys renginiai, vyks ir tradicinė Jūros šventė, nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ ir kiti.

Iš viso renginiams finansuoti Klaipėdos savivaldybės kultūros programos biudžete suplanuota apie 2,8 mln. eurų.

Anot kultūros ministro, Klaipėdoje kultūra suvokiama tik kaip pramoga, o „tai labai siauras požiūris“.

„(...) man tiesiog gaila Klaipėdos kultūrininkų, kurie tiek metų tempė miestą į priekį. Buvo laikai, kai važiuodavome į Klaipėdą semtis žinių, ieškoti gerųjų pavyzdžių ir praktikų.

Nežinau, kokių pavyzdžių dabar ieškosime iš savivaldybės ir jos įmonių darbuotojų suformuotos komisijos, kurioje yra lygiai vienas NVO atstovas, veikloje ar kažkokioje mero darbo grupėje, bet signalas kol kas yra labai blogas“, – pabrėžė S. Kairys.

Panaikino meno tarybą

Klaipėdos kultūros atstovai dar rudenį piktinosi, kad uostamiesčio valdžia naikina daug metų veikusią kultūros ir meno tarybą, ji prisidėdavo prie kultūros strategijos mieste, kūrė vizijas.

Anot jų, taip paneigiami bendruomenės resursai ir sukaupta patirtis, griaunamas pasitikėjimas tarp kultūros bendruomenės ir valdžios.

Apie sprendimą nebesamdyti ekspertų vertinant projektus šią savaitę feisbuke pasisakė buvusi Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, menininkų grupės „Žuvies akis“ pirmininkė Goda Giedraitytė.

„Niekaip negaliu suprasti, kodėl atlygis mokamas profesionaliam, aukštuosius mokslus baigusiam kultūros darbuotojui ar menininkui yra nuolat įvardijamas kaip vagystė ar pinigų iššvaistymas?

Vadovaujantis tokia logika, visi Lietuvos piliečiai, kuriems atlygis mokamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, nes iš jų finansuojami ir kultūros projektų konkursai, tai yra mokytojai, policininkai, medikai ir tie patys politikai, turėtų būti vagys“, – teigė ji. 

Anot jos, kūrėjai dažnu atveju tam turi dalyvauti konkursuose ir niekada nėra tikri, ar apskritai galės kokį atlygį už savo darbą gauti, nes gali būti neįtikinę kokiam politikui už savo žodžius. 

Klaipėdietis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, kompozitorius, „Meno genas“ vadovas Matas Drukteinis socialiniuose tinkluose skelbė „gėda“ Klaipėdai. 

„Taip, sako, kad vagys – Šeiko šokio teatras. Ir visi tie, kurie anksčiau gaudavo pinigų iš miesto biudžeto. Užuojauta ir stiprybės, Agnija Šeiko.

Ne su vienu festivaliu, su kuriuo dirbau, kalbėjome, kad planuojame plėsti veiklą Klaipėdoje. Tai šitų planų greičiausiai atsisakysime. Šeiko teatrui siūlau perkelti veiklą į kitą miestą“, – skelbė M. Drukteinis.

Anot jo, nesinori skirti laiko ir jėgų miestui, kuriam kultūros nereikia, „o jam vadovauja berazumiai“.

„Ir taip, mieli klaipėdiečiai, kentėsite jūs ir būsite patys kalti, nes išsirinkote štai tokį merą, štai tokią tarybą ir jos daugumą“, – rašė M. Drukteinis.