Padidinti muitai netenkina: Klaipėdos uoste rusiškų grūdų nenori matyti

Manoma, kad didesni muitų tarifai sustabdys rusiškų ir baltarusiškų grūdų patekimą į ES, bet Lietuvos javų augintojų atstovai su savo sąjungininkais Europoje toliau reikalauja, kad Bendrija taikytų dar griežtesnius apribojimus.

Siekia tranzito draudimo

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Aušrio Macijausko, praėjusį žemės ūkio sezoną, kuris trunka nuo liepos iki liepos, per Klaipėdos uostą pervežta iki ketvirčio milijono tonų grūdų iš Kaliningrado.

„Praeitą sezoną, mūsų žiniomis, iš Kaliningrado per Klaipėdos uostą buvo išvežta apie 200-250 tūkstančių tonų grūdų“, - sakė jis „Vakarų ekspresui“.

A. Macijauskas teigia, kad padidinti muitai tranzitui negalioja, todėl organizacijos nariai, kaip ir bendraminčiai ES, siekia visiško rusiškų grūdų draudimo Bendrijos teritorijoje.

„Mes labai sveikiname šį Europos Sąjungos žingsnį, nors jis yra ne toks, kokio mes reikalavome, ir reikalaujame toliau, kad institucijos visiškai uždraustų rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą ir tranzitą per Europos Sąjungos teritoriją. Tai yra ne tik mūsų, bet ir kitų šalių reikalavimas. Lenkijos, kiek žinau - ir kitų šalių ūkininkai - taip pat palaiko visišką draudimą. Nenorime, kad tie grūdai judėtų per mūsų teritoriją“, - teigė A. Macijauskas.

Kad visai rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produkcijai ES turėtų taikyti didesnius apribojimus, gegužę sakė ir Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

ES padidintų muitų tranzitiniams grūdams netaiko dėl to, kad nebūtų daromas poveikis maisto produktų tiekimui per bloko teritoriją į trečiąsias šalis.

Prekiauti padeda lietuviai

Kaliningrado uoste nėra grūdų krovai reikalingos infrastruktūros, dėl to žemės ūkio produkcijai iš ten į kitas pasaulio šalis tenka ieškoti kitų kelių.

Į Klaipėdos uostą grūdai iš Kaliningrado atkeliauja ir su Lietuvoje įsikūrusių tarpininkų pagalba.

Pavyzdžiui, pernai daugiau nei 44 mln. pajamų gavusi uostamiestyje registruota įmonė (pavadinimas redakcijai žinomas - aut. past.) didžiąją dalį šių lėšų gavo parduodama tranzitu gabenamą rusišką žemės ūkio produkciją.

„Didžiąją dalį pajamų įmonė gauna iš didmeninės prekybos grūdais ir pašarais, kuriuos tiekia viena įmonių grupė, įsikūrusi Kaliningrade. Grūdai tiekiami tranzitu per Lietuvą į trečiąsias šalis“, - teigiama Registrų centrui pateiktame bendrovės metiniame pranešime.

Anot dokumento, bendrovė viename Klaipėdos uosto terminale nuomojasi grūdų saugyklas. Tiesa, praėjusiais metais ji patyrė 1,5 mln. eurų nuostolį, nors užpernai uždirbta apie 3 mln. eurų.

Šios įmonės finansiniai rodikliai kardinaliai pasikeitė 2022 metais - tuomet ji gavo daugiau nei 55 mln. eurų pajamų ir uždirbo beveik 3 mln. eurų grynojo pelno, kai 2021-aisiais pardavimai siekė kiek daugiau nei 858 tūkst. eurų ir patirtas per 75 tūkst. eurų nuostolis, o ankstesniais metais, nuo pat įkūrimo pradžios 2021-aisiais, apyvarta geriausiu atveju siekė septynženklę sumą.

Vieno fizinio asmens kontroliuojama įmonė nurodo, kad jos veiklai didžiausią riziką kelia geopolitiniai neapibrėžtumai.

„Nors grūdų tiekimui nėra taikomos tarptautinės sankcijos, jis bet kuriuo metu gali nutrūkti dėl papildomų administracinių ribojimų ar sankcijų politikos pokyčių ateityje. Šios veiklos nutrūkimas nebūtų priežastis nutraukti įmonės veiklą, tačiau veiklos apimtys reikšmingai sumažėtų“, - nurodo įmonė.

Rusiškų grūdų nusipirkti nesunku

A. Macijausko vadovaujamos asociacijos turimomis žiniomis, į Lietuvą patenka ir į Latviją itin dideliais kiekiais įvežami grūdai, kurie deklaruojami kaip užauginti Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau gali būti vogti Ukrainoje. Tačiau organizacijos pirmininkas abejoja, ar tokie grūdai galėtų būti išvežami toliau per Klaipėdos uostą.

„Neabejotinai atkeliauja tų grūdų dalis - gal ir nedideli kiekiai - į Lietuvą, nes jokios prekių judėjimo kontrolės tarp Latvijos ir Lietuvos nėra. Į Klaipėdos uostą patekti tokiems grūdams būtų labai sudėtinga, bet nusipirkti grūdų iš Latvijos malūnui, pašarų gamyklai, paukštynui ar kitam ūkiui nėra sudėtinga“, - kalbėjo A. Macijauskas.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, Latvija pernai buvo viena iš didžiausių rusiškų grūdų importuotojų ES.

Komisijos duomenimis, pernai į Bendriją iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų, o javų importas vien iš Rusijos, palyginti su 2022-asiais, pernai išaugo 56,4 proc. iki 1,5 mln. tonų (2022 metais - 959 tūkst. tonų). Be Latvijos, jų daugiausiai pirko Italija, Ispanija ir Graikija.

Daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams, nuo liepos ES įsigaliojo žymiai padidinti importo muitai - iki 95 eurų už toną ar daugiau, arba iki 50 proc. jų įvežimo vertės.

Iki šiol daugeliui iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamų žemės ūkio produktų buvo netaikomi arba buvo taikomi maži ES importo tarifai.

Didesnius tarifus pasiūliusi EK tikisi, kad mokesčiai faktiškai sustabdys rusiškų ir baltarusiškų grūdų patekimą į Bendrijos rinką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra pareiškęs, kad nesąžininga, jog rusiški grūdai gali patekti į ES šalių rinkas, o Ukrainos eksportui taikomi apribojimai.

Tuo metu kovo pabaigoje EK pasiūlius didesnius muitus rusiškai ir baltarusiškai žemės ūkio produkcijai, Rusija įspėjo, kad šis žingsnis yra nepriimtinas.

„Vartotojai Europoje neabejotinai nukentėtų“, - tuomet sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.