Kultūros ir meno projektų rėmimas bus skaidresnis

Skelbiama, kad prie miesto mero institucijos kuriamos patariamosios grupės pakeis visuomenines tarybas ir komisijas. Taip norima užtikrinti skaidrumą skirstant biudžeto lėšas bei siekiama, kad procesas, kai svarstant miestui aktualius klausimus dalyvauja ir visuomenės atstovai, vyktų sklandžiau, greičiau ir operatyviau.

„Tarybos bus formuojamos prie Klaipėdos mero, kuris, pagal įstatymus, yra atsakingas už miesto ūkį“, - sako A. Vaitkus ir kviečia visus ekspertus prisijungti.

Anot jo, skirtumas bus, kad darbą daryti reikės ypač skaidriai. Jis išskiria „Mėmelio atvirukų“ projektą, kuriam iš Savivaldybės biudžeto skirta 8 700 eurų, tačiau projektas, anot mero, virsta būsimos rinkimų kampanijos dalimi.

„Kodėl nekyla nepasitenkinimo iš Jūrinių reikalų komisijos, senjorų, vaikų“, - klausia A. Vaitkus ir atsako, kad tokio pasipriešinimo pokyčiams priežastis yra Klaipėdos biudžeto pinigai, kuriais remiami projektai, kuriuos atrenka ekspertai.

Anot mero, dabartinių visuomeninių tarybų nariams ir toliau išlieka galimybė dalyvauti svarstant miestui aktualius klausimus naujai kuriamose patariamosiose grupėse.

„Nerimą kelia tai, kad tarybos naikinamos, kurios turi daugiau nei 20 metų patirties, buvo aiškūs ryšiai tarp politikos ir kultūros bendruomenės, tai buvo įrankis palaikyti ryšius, priimant strateginius sprendimus“, - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė asociacijos Klaipėdos kultūros bendruomenės pirmininkė Nijolė Laužikienė.

„Čia yra tendencijos ne tik Europoje, bet ir visam pasaulyje - toks autoritarizmo stiprėjimas gali skambiai nuskambėti, ir gana įžeidžiai, ypač esant vietos politikoje, kadangi bandoma žaisti demokratijos principais. Šiuo atveju situacija yra tokia, kad iš esmės yra paneigiamas bendruomeninis resursas ir įdirbis, kuris buvo sukauptas formuojantis pasitikėjimui tarp bendruomenių ir valdžios atstovų“, - sakė Klaipėdos universiteto mokslininkas, sociologas Liutauras Kraniauskas.

Kultūros bendruomenės atstovai teigia nesuprantantys, kam griauti tai, kas buvo patikima, ir kurti naują administracinę naštą.

„Buvo siūloma - pakelkit ranką, būsit mano patarėju, bet turime ambicijas ir supratimą, viltį, kad gyvename demokratinėje visuomenėje“, - teigė N. Laužikienė. Anot jos, vienintelis demokratinis principas - kai pačios bendruomenės deleguoja atstovus.

Nesutikdami su tarybos naikinimu, kultūros bendruomenės atstovai renka parašus ir juos kartu su kreipimusi ketina išplatinti tarybos nariams.

Ketvirtadienį Tarybai pateikta naikinti daugiau komisijų bei tarybų - Tautinių mažumų tarybą, Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisiją.

„Kiekvieno įdirbis visuomeninėse tarybose yra sveikintinas, o esamų tarybos narių nuomonė labai svarbi išklausant ir priimant sprendimus naujai formuojamose grupėse. Tiesioginis bendravimas su visų sričių ekspertais, nesvarbu, tai kultūra, menas ar sportas, buvo ir bus.

Durys visada atviros visiems, kurie turi aktualių patarimų ar pastebėjimų priimant Klaipėdai svarbius sprendimus nepaisant to, ar jie bus patariamųjų grupių nariais, ar ne“, - sako A. Vaitkus.

Į kultūros ir meno klausimus svarstysiančią darbo grupę bus kviečiama po atstovą iš visų meno sričių.