KU rektorius nenorėtų Klaipėdos matyti kaip filialų miesto

A. Razbadauskas naujuoju rektoriumi buvo išrinktas gruodžio 11 d. KU uždarame tarybos posėdyje. Už jį vienbalsiai balsavo visi 9 tarybos nariai.

Konkurse dalyvavo tik du kandidatai. Be A. Razbadausko, ir prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, bet vėliau jis savo kandidatūrą atsiėmė.

Senajam naujajam KU rektoriui A. Razbadauskui uždavėme keletą klausimų.

Kam reikėjo KU tarybos posėdžio, jei jūs buvote tik vienas kandidatas? Ar galėjo Jūsų neišrinkti?

Galėjo. Įstatymas reikalauja, kad iš 9 tarybos narių šeši būtinai balsuotų už. Vieną precedentą, kai buvo renkamas KU rektorius, mes jau turėjome prieš šešerius metus. Mes su Viktoru Senčila, kuris šiuo metu yra mūsų dekanas, patekome į antrą turą ir nė vienas nesurinkome 6 balsų. Jeigu dabar būtų balsavę, tarkime, tik penki nariai, viskas, būtų turėję organizuoti kitus rinkimus.

Įstatymas reglamentuoja, kaip rektorius turi būti išrenkamas, lygiai taip pat, kaip ir nuimamas - irgi turi balsuoti 6 iš 9 tarybos narių už.

Ar jums, kaip kandidatui, reikėjo pristatyti savo veiklos programą?

Reikėjo pristatyti ir bendruomenei. Atvirame tarybos posėdyje pristačiau penkerių metų veiklos programą į priekį. Ir E. Juzeliūnas tokią pristatė. Jo programa buvo visai neblogai surašyta. Nelabai supratau jo sprendimo toliau nebedalyvauti.

Kiek truks antroji jūsų kadencija?

Penkerius metus. Pagal galiojančius įstatymus tas pats rektorius gali būti išrinktas tik dviem kadencijoms, ne daugiau. Taip yra valstybiniuose universitetuose visame pasaulyje. Kai kuriose šalyse kadencija trunka 4, kai kuriose - 5, o, pvz., Airijoje - 10 metų.

Tarybos narių gali būti tik arba 9, arba 11. Vilniaus universitete yra 11. Renkant jo rektorių reikia 8 tarybos narių balsų už

Žmonės pasvarsto: jeigu niekas nenori vadovauti, atsirado tik vienas kandidatas, turbūt blogai universitetui. Reikia manyti, rektoriaus darbas nėra lengvas.

Viskas tam universitetui gerai. Jis turi gerą ateitį. Rektoriaus darbas tikrai nėra lengvas - didelė atsakomybė. Regioniniam ne sostinės universitetui visuomet sunkiau parodyti, kad jis svarbus, kad turi potencialą. Šiaulių universiteto jau nėra, jis yra prijungtas. Toks pat likimas buvo prognozuojamas ir Klaipėdos universitetui prieš šešerius metus, kai pradėjo dirbti mūsų komanda. Tada buvo iškilęs KU savarankiškumo išlaikymo klausimas.

Dabar toks klausimas nebekyla. Jau ir nacionaliniu lygiu suvokta, kad KU yra svarbus ir matomas europiniame kontekste. Mes buvome vieni iš pirmųjų Lietuvoje atrinkti 2019 metais kartu su Vilniaus universitetu ir Kauno technologijos universitetu kurti EU-CONEXUS Europos universitetų aljansą.

Tai Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono idėja, jau šešeri metai kaip mes dirbame, esame gavę ir finansavimą. Šiuo metu jam priklauso 9 universitetai, turime daug bendrų sporto, kultūros renginių, studentų mainų projektų. Mūsų universitetas stiprėja, manau, stiprės ir toliau.

Kuo KU išsiskiria ir kitų universitetų?

Tai vienintelis Baltijos šalyse universitetas, turintis savo laivyną. Arčiausiai mūsų tik Lenkijos Gdansko universitetas turi laivyną. Be to, mes turime Jūros tyrimų institutą, kuriame dirba beveik 200 mokslininkų. Mes vieninteliai kartu su lenkų mokslo akademija organizuojame Arkties ekspedicijas.

Ar ketinate stiprinti mokslinę universiteto veiklą?

Mes jau ir dabar stipriname, tai darysime ir ateityje. Laimėjome du labai svarbius projektus: vieną kartu su Europos CONEXUS universitetu kaip Europos ekscelencijos centras - vertė 5 mln. eurų.

Kitą laimėjome kaip Lietuvos ekscelencijos centras iš tos srities, kurioje mes dirbame, t. y. iš pakrančių tvaraus vystymosi srities.

Kuo skirsis antros kadencijos rektorius Artūras Razbadauskas nuo dabartinio?

Visi darbai vadovaujant KU tiek metų man žinomi, matau jų tąsą. Laukia naujo bendrabučio statybos, naujo jūrų inžinerijos laboratorijų korpuso statyba. Stipriname ne tik jūrų inžineriją, bet ir sveikatos mokslus, nes nuo šių metų esame Klaipėdos universiteto ligoninės steigėjai.

Aš, kaip žmogus, turbūt labai pasikeisti negaliu, bet komanda keisis, vadinasi, būsiu kitoks. Noriu pasakyti, kad universitetui vadovauja ne vienas žmogus. Jis turi demonstruoti lyderystę, bet dirba komanda.

Ar komandą keisite jūs?

Komandą taip pat tvirtins taryba, bet aš teiksiu tarybai. Išklausysiu ir bendruomenės nuomonę, kaip ji įsivaizduoja komandos darbą. Manau, rasime bendrą sutarimą, bus kolegialus sprendimas.

Kokie šie metai buvo KU?

Geri. Išaugo studentų skaičius, priėmėme jų daugiau nei ankstesniais metais. Bakalaurų skaičius padidėjo 16 proc. Tarptautiniai ekspertai įvertino, kad KU mokslas yra gana aukšto lygio.

Džiugu, kad stiprėja bendradarbiavimas su Vakarų ir Lietuvos verslu.

Taiatsispindi ir finansavimo srityje. Kitais metais 28 proc. didės valstybės asignavimai. Mes esame valstybės asignuojami mažiau nei 50 proc., kitus 50 proc. užsidirbame patys iš įvairių europinių projektų.

Turime laimėjimų kultūros ir sporto srityje. Mūsų choras Prancūzijoje tapo laureatu. Daugiau sportininkų stoja pas mus, pvz., pas mus studijuoja penkios Lietuvos moterų rinktinės narės ir t. t.

Koks didžiausias jūsų, kaip KU rektoriaus, galvos skausmas?

Mano, ir kaip universiteto rektoriaus, ir kaip miestiečio, ir kaip miesto Tarybos nario, noras - kuo daugiau pritraukti studentų, kad kuo daugiau jų rinktųsi Klaipėdą, kad uostamiestyje būtų kuo daugiau jaunų žmonių.

Šioje srityje turime dirbti kartu su miestu. Vienas universitetas be miesto to nepadarys, taip pat ir miestas be universiteto.

Ar jums lieka laiko gydytojo profesijai?

Nesu to visiškai užmetęs. Gydytoju dirbu jau daugiau kaip 30 metų. Ta patirtis nedingsta. Vaikystėje grojau triūba. Ir dabar galėčiau sugroti po savaitės repeticijų.

Taip ir medicinoje išlaikau tam tikrą lygį, kad neprarasčiau patirties, bet, aišku, tokių darbo apimčių kaip dirbčiau vien gydytoju neturiu.

Kas jums Klaipėdos mieste patinka, o kas ne?

Esu gimęs Klaipėdoje. Patinka, kad neturime didelės problemos dėl transporto kamščių. Iškylančius laikinus nepatogumus susitvarkysime. Nepatinka tai, kad mūsų miestas vis dar nėra patrauklus jaunam žmogui.

Tam mes skiriame šiek tiek per mažai dėmesio. Iki šiol vykdavusios veiklos būdavo trumpalaikės, padaromas koks nors projektukas, ir viskas. Lėšos sunaudojamos, o didelio rezultato nėra.

Nesinorėtų, kad Klaipėda būtų tik filialų miestas, turint omenyje uostamiesčio kolegijų patirtį. Ji - išskirtinis miestas. Tik 100 metų esame Lietuvos sudėtyje, pas mus šiek tiek kitoks mentalitetas, ir tai reikia suprasti.