Klaipėdos uosto strategija: investicijos į infrastruktūrą ir pajėgumų didinimas

Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad šie tikslai numatyti naujai parengtame uosto 2024-2027 metų strateginiame veiklos plane.

„Visi strateginiai tikslai susideda į uosto infrastruktūros vystymą, kuri reikalinga mūsų klientams, įmonėms, kurio veikia uoste. Ir dėl naujų uosto pajėgumų didinimo – tai yra ir tos pačios rezervinės teritorijos, kiti dalykai, veiklos diversifikavimas.

Per tų ketverių metų laikotarpį turime investuoti gana nemažą sumą pinigų“, – BNS antradienį sakė A. Latakas.

2023 metų pradžioje A. Latakas teigė, kad Klaipėdos uostas per ketverius metus į infrastruktūrą investuos apie 300 mln. eurų.

Dabar A. Latakas sako, kad ateityje uostas neapsiribos tik krova ir vystys veiklą, susijusią su jūrine pramone, žaliąja energetika.    

„Uostas turi būti ne tik įprastinis, kraunantis krovinius, o uostas, kuriame turi būti vystoma pramonė, susijusi su jūrine veikla, tuo pačiu uostas turi būti žaliosios energetikos centras – tai trys dedamosios, kurios yra mūsų vizijoje“, – sakė A. Latakas.

Uosto stebėtojų taryba naują planą patvirtino praėjusią savaitę, kitą savaitę jį planuojama išsamiai pristatyti visuomenei. 

Uosto direkcijos stebėtojų tarybos pirmininkas Nemunas Biknius sakė, kad svarbiausia užtikrinti ne tik kokybišką infrastruktūrą, saugumą ir naujus pajėgumus, bet ir tinkamą santykį su miestu, vengti taršos, skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą. 

„Mums svarbu principiniai dalykai: infrastruktūros kokybės užtikrinimas ir plėtra, uosto saugumas, konkurencingumas, krantinių būklė. Tada, be abejo, nauji pajėgumai – pietinis uostas, tai didelis projektas, kad jis judėtų pirmyn ir, aišku, kad būtų tvari ir diversifikuota veikla, nes uostas yra miesto dalis, prie vandens, labai svarbi taršos stebėsena, atitinkama infrastruktūra, atsinaujinanti energetika kad būtų prieinama laivams“, – BNS kalbėjo N. Biknius.

Anot jo, anksčiau Susisiekimo ministerijos bei uosto vadovybės viešai įvardyti planai ateityje investuoti į užsienio uostus arba ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių yra ne atskiros strategijos klausimas, o nuolatinis darbas. 

„Čia labai ilgalaikiai projektai, galiu pasakyti, kad tie darbai nuosekliai vyksta, kontaktai mezgami. Ieškomos įvairios galimybės, vienos jos galbūt paprasčiau pasiekiamos, kitos sudėtingiau, dėl įvairių aplinkybių priklauso“, – teigė N. Biknius.

Antradienį uosto strategijos 2024-2027 metais planas aptartas Susisiekimo ministerijoje. Pasak jos, įgyvendinant didžiausius projektus bus atsižvelgiama ir į visuomenės poreikius. 

„Strateginiame veiklos plane Uosto direkcija išskiria ir investicijas į infrastruktūrą, skirtą visuomenės poreikiams, pavyzdžiui, skirtą rekreacijai, tvarkant molų dangas, vystant naują kruizinių laivų terminalą“, – BNS pranešė ministerija. 

Klaipėdos uosto krovos rezultatai pastaruosius dvejus metus mažėjo – 2022 metais perkrauta 36 mln. tonų krovinių – 21 proc. mažiau nei 2021 metais (45,6 mln. tonų), o per per vienuolika 2023 metų mėnesių perkrauta 30,1 mln. tonų krovinių – 10 proc. mažiau nei užpernai tuo pat laiku (33,3 mln. tonų). 

Iki 2028 metų planuojama išplėsti pietinę uosto dalį, joje įrengiant naują 1,3 kilometro ilgio krantinę ir apie 100 hektarų ploto teritoriją, pritaikytą konteinerių krovai ir kitoms veikloms – tikimasi, kad jos per metus generuotų papildomas 30 mln. eurų pajamas ir sukurtų 500 naujų darbo vietų.

Remiantis 2022 metų skaičiavimais, uosto plėtra į pietinę jo dalį gali kainuoti apie 0,5 mlrd. eurų, o investicijos atsipirktų per 50 metų. Taip pat planuojamas pietinis Klaipėdos išvažiavimas, kuriuo būtų nukreiptas transportas iš uosto.