Klaipėdos universiteto ir valdžios priešprieša: kas turi keisti požiūrį?

Taip KU rektorius sureagavo po to, kai lapkričio 4 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldus Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) priėmė sprendimą, kad KU negali tapti pedagogų rengimo centru.

Anot universiteto pranešimo, taip parodoma, kad visas dėmesys ir finansinė valstybės parama rengiant pedagogus lieka sutelkta Vilniuje ir Kaune. 

Nors oficialiai deklaruojama, kad Lietuvoje šiuo laikotarpiu yra skatinama regionų plėtra, jog būtų mažesnis atotrūkis nuo sostinės.

KU, per pastarąjį dešimtmetį parengęs apie pusantro tūkstančio pedagogų, dėl tokio sprendimo potencialiai praranda galimybę pretenduoti į maždaug 2 milijonų eurų finansavimą, kuris galėtų būti skirtas, jei pedagogų rengimo centras Klaipėdoje būtų įsteigtas.

Pasikeitė tvarka

Pasikeitus sąlygoms aukštosioms mokykloms tapti pedagogų rengimo centrais, Lietuvos aukštosios mokyklos buvo kviečiamos teikti paraiškas siekiant gauti finansavimą, skirtą pedagogų rengimo infrastruktūros kūrimui ir tobulinimui. 

Paraiškas teikti galėjo tik tos aukštosios mokyklos, kurios turi pedagogų rengimo centro statusą (kol kas jį turi tik Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai).

„Nueinanti valdžia aiškiai parodo, kad Vakarų Lietuvai mokytojų nereikia. Dalis kitų, vėl gi - Vilniaus ir Kauno universitetų SKVC reikalavimus, siekiant tapti pedagogų rengimo centrais, atitiko. 

Čia kyla klausimas, kaip kitos ne pedagoginės pakraipos aukštosios mokyklos visus reikalavimus atitiko, o mes, turintys ilgametę pedagogų rengimo patirtį, ne. 

Ar tai nėra išankstinis nusistatymas. Tokio atsainaus požiūrio į Vakarų Lietuvą ir apskritai regioninę politiką dar nebuvo. 

Pastangos, sprendžiant pedagogų trūkumo problemą ir jų rengimo infrastruktūros gerinimą, sutelkiamos Vilniuje ir Kaune. 

Aš labai abejoju, kad šiuose miestuose studijas baigę pedagogai atvažiuos spręsti mokytojų trūkumo Vakarų Lietuvoje problemas. Regionas šiuo atžvilgiu pasmerktas“, - sako A. Razbadauskas.

Jis „Vakarų ekspresui“ teigė, kad toks ministerijos požiūris į Klaipėdos universitetą yra tęstinis. Jis leidžia suprasti, kad KU taip pat nesulaukė ministerijos palaikymo, kai buvo priimamas sprendimas dėl Lietuvos aukštosios mokyklos ateities.

Nors vyko diskusija, kad ši aukštoji mokykla galėtų įsilieti į KU sistemą, galiausia ji tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto dalimi.

Neatitiko reikalavimų

Priimant sprendimą dėl pedagogų rengimo centro KU neatitiko vieno iš trijų reikalavimų.

Pedagogų rengimo statusas nebuvo suteiktas, nes KU ne visiškai išpildo vieno punkto reikalavimus, t. y. rengia pedagogus ne visais Pedagogų rengimo reglamente nurodytais būdais.

Siekdamas pedagogų rengimo centro statuso, KU, kaip ir kitos aukštosios mokyklos, turėjo atitikti SKVC kriterijus. 

Aukštoji mokykla turi vykdyti pirmosios ir antrosios pakopų ugdymo mokslų studijų krypčių grupės ir edukologijos doktorantūros studijas, taip pat vykdyti edukologijos mokslo krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. 

Edukologijos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybė turi būti ne žemesnio kaip labai gero lygio, o įvertis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 balo. 

Šiuos reikalavimus Klaipėdos universitetas atitiko.

Tikisi finansavimo

„Vertinimas vyko atsižvelgiant į tris pagrindinius kriterijus. Du iš jų atitinkame, vieną - iš dalies. Be to, SKVC nurodymuose nėra nurodyta, kad mes privalome rengti visų mokomųjų dalykų pedagogus.

Mūsų pasiūla jau šiuo metu gan plati, šalia savo universitetinių pirmosios pakopos ne pedagogikos studijų krypties studijų programos, pedagoginių studijų modulį gali rinktis studijuojantys anglų filologiją, archeologiją ir istoriją, chemijos inžineriją, lietuvių filologiją, gamtinę geografiją ir okeanografiją, geografiją, laisvalaikio sportą. Ir tuo apsiriboti neketiname. 

Atsižvelgiant į tai, kad ir Vakarų Lietuvoje yra didžiulė pedagogų trūkumo problema, o Klaipėdos universitetas vienintelis siekė šio statuso, gal būtų galima sudaryti labiau motyvuojančias sąlygas? 

Tam ir siekiame tapti pedagogų rengimo centru, tam ir siekiame finansavimo, skirto pedagogų rengimo infrastruktūrai gerinti, kad galėtume išspręsti šias spragas“, - svarsto KU Studijų prorektorė doc. dr. Aida Norvilienė.

Pats A. Razbadauskas akcentuoja, kad SKVC sprendimas yra patariamojo pobūdžio ir tikisi, kad atėjus naujajai valdžiai ir pasikeitus ministerijos vadovybei gali keistis ir požiūris į KU.

Į Klaipėdos miesto tarybą su konservatorių sąrašu išrinktas ir opozicinėje frakcijoje dirbantis A. Razbadauskas kritikuoja ir kitas ministerijos vykdytas reformas, tokias kaip kolegijų sujungimas.

Tačiau jis visgi tikina, kad nėra nusivylęs konservatorių partija, nors ŠMSM vadovauja partijos deleguota Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Jau daug kartų visiems sakiau, kad nesu partijos narys“, - akcentuoja A. Razbadauskas.

Jis taip pat sako, kad galiojantys teisės aktai jam, kaip universiteto rektoriui, nedraudžia dalyvauti politikoje ir būti išrinktam į miesto Tarybą. Todėl jis nesupranta jam žeriamų priekaištų dėl politikavimo.

Kalbėdamas apie ŠMSM A. Razbadauskas konkrečiai mini viceministrą Justą Nugarą ir prisimena jo viešai išsakytus žodžius, kad „klaipėdiečiams reikia keisti mentalitetą“.

Tačiau ką konkrečiai turėjo mintyse viceministras, A. Razbadauskas sako nežinantis.

Teisės aktai

„Pedagogų rengimas Vakarų Lietuvoje mums rūpi labai. Tačiau tai neatleidžia Klaipėdos universiteto nuo prievolės laikytis teisės aktų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ŠMSM viceministras Justas Nugaras.

Anot jo, pagal pedagogų rengimo reglamentą KU dėl vykdomų studijų apimties negali būti pedagogų rengimo centru. 

Tačiau tai neužkerta kelio atidaryti naujas programas, neuždraudžia plėtoti tiek mokslinių tyrimų, tiek naujų studijų krypčių.

Viceministras akcentuoja, kad KU faktiškai rengia tik pradinio ugdymo pedagogus, o perkvalifikavimo studijos neapima tokių specialybių kaip matematika, chemija ar fizika. O šių mokytojų trūkumas yra didžiausias.

„Tie kriterijai, kam gali būti skirtas pedagogų rengimų centrų finansavimas, yra susiderėti su Europos Komisija. Persiderėti užtruktų labai ilgai arba beveik neįmanoma“, - teigia J. Nugaras.

Jis akcentuoja, kad KU nors ir įvardina, kad daugiausia trūksta dalykų mokytojų, tačiau KU pasiūlytos infrastruktūrinio vystymo programos yra susijusios su vaikystės pedagogika ir pradinių klasių mokytojų rengimu. Ir tai nesprendžia pedagogų trūkumo problemos.

„Klaipėdos universitetas patiria sunkumų kai kuriose mokslo srityse. Universitetui reikėtų pasitempti. Ypač artėjant 2028 metų mokslo vertinimui. 

Jei nepasitemps, kai kurių studijų krypčių universitetas nebegalės vykdyti“, - kad ne viskas yra sklandu KU, perspėja J. Nugaras.

KU skelbė, kad šių metų pradžioje, Užimtumo tarnybos ir Klaipėdos regiono savivaldybių duomenimis, regione trūko daugiau nei 100 įvairių sričių mokytojų (70 pagrindinio ir vidurio ugdymo mokytojų, 17 ikimokyklinio ugdymo mokytojų, 17 specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, 8 pradinio ugdymo mokytojų, 2 neformaliojo švietimo mokytojų, 4 profesijos mokytojų ir 5 specialistų).

„Daug pedagogų yra pensijinio amžiaus, todėl kiekvienais metais problema tik aštrės“, - sako A. Razbadauskas.

Skirtumo nejaučia

O štai Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) direktorius dr. Remigijus Kinderis „Vakarų ekspresui“ sakė nejaučiantis, kad ŠMSM požiūris kažkuo skiriasi vertinat Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos kolegijas.

„Negalėčiau pateikti nė vieno pavyzdžio, kad vertinimo kriterijai skiriasi“, - sako R. Kinderis.

Anot jo, natūralu, kad finansinės ES paramos daugiau sulaukia Vilniaus ar Kauno aukštosios mokyklos, bet tam yra objektyvūs kriterijai.

„Gal tarp universitetų yra kitaip. Mes, kaip kolegija, negalime pretenduoti į pedagogų rengimo centro statusą, nes ruošiame tik ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistus“, - sako R. Kinderis.

Jis pastebi, kad studentai net noriau renkasi studijas kolegijoje, nes mokslas trunka trumpiau nei universitete - tik trejus metus.

Todėl paskutiniais metais kasmet KVK pedagogikos studijas renkasi apie 200 studentų, o tai yra daugiau nei KU, kur vidutiniškai per metus studijas baigia 150 pedagogų.

Pedagogų trūkumas

Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pabaigoje mokytojų vis dar ieško 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos. Mokyklose buvo tuščios 73 pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų darbo pozicijos - trūksta matematikos (17), lietuvių (11), anglų kalbos (9) mokytojų. Reikia ir biologijos (4), geografijos (3), fizikos (3), IT (5), chemijos (2) ir kitų specialistų.

Pagrindinių disciplinų mokytojų daugiausia dairosi Vilniaus (19) ir Klaipėdos (15) mokyklos. Klaipėdos miesto mokyklos stokoja po keletą matematikos ir informatikos pedagogų.

Beveik 800 darbo skelbimų pirmąjį šių metų pusmetį buvo skirti pagrindinių disciplinų pedagogams, o tokio darbo ieškojo 384 asmenys - vienam teko 2,1 darbo pasiūlymo. 

Daugiausiai laisvų darbo vietų buvo matematikos (173), lietuvių (129) ir anglų kalbos (90) mokytojams.

„Profesinis neatitikimas yra pagrindinė priežastis, kodėl nepaisant nemažos pedagogų pasiūlos neužimtos darbo vietos mokyklose. 

Darbo ieško kūno kultūros, dailės ir muzikos mokytojai, o darbo skelbimuose dominuoja matematikos, lietuvių ir anglų kalbos specialistai“, - teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Pastebima, kad jaunoji karta vis mažiau renkasi studijas švietimo srityje. 2023 m. bakalauro ir magistrantūros studijas universitetuose baigė 13,2 tūkst. studentų ir tik 500 įgijo kvalifikaciją švietimo srityje. Tai - 116 absolventų mažiau nei 2022 m. (Valstybės duomenų agentūros duomenys).

Be to, beveik pusė (46 proc.) pedagogines studijas baigusiųjų 2021 m. nedirbo mokyklose praėjus 12 mėn. po studijų baigimo, teigiama Valstybės kontrolė vertinimo ataskaitoje.

Šiemet ir pernai šalyje dirbo 2,4 tūkst. pensinio amžiaus pedagogų, nurodoma Švietimo valdymo informacinėje sistemoje. 

Dirbančių mokytojų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 39 asmenimis, tačiau pensinio amžiaus pedagogų padidėjo 238 (11 proc.).

Pasak G. Sinkevičės, darbuotojų pakaitumo deficitas sukelia įtampų darbo rinkoje, nors šiuo metu dirbantys vyresnio arba pensinio amžiaus mokytojai padeda spręsti pedagogų trūkumo problemą: „Švietimo srityje dėl išeinančių į pensiją reikėtų pakeisti iki 2033 metų kasmet daugiau nei tris tūkstančius darbuotojų, pagal STRATA.“

Akivaizdu, kad problema yra didžiulė, o šalies mokymo įstaigose daugiausia trūksta ne pradinio, o pagrindinio ugdymo specialistų, ypač tiksliųjų mokslų.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Sipavičienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pedagogų trūkumo problemai spęsti Savivaldybė turi net keletą priemonių. 

Su KU yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią yra skiriamas finansavimas pedagogų studijoms. 

Ypač ši parama veiksminga keičiant kvalifikaciją. Per metus pasirašomos maždaug 35 tokios sutartys. Kai kurie pedagogai tokiu būdu įgyja net po kelias kvalifikacijas.