Kalėdos ant jūros kranto, industrinėse erdvėse arba su delfinais: kokie vakarėliai šiemet laukia darbuotojų

Šioje situacijoje išsigelbėjimu gali tapti šventės perkėlimas į mažesnį miestą, kuriame gali pavykti sutaupyti ir atrasti naujas netikėtas erdves.

Pasak renginių organizavimo įmonės „Pirmoji kava“ projektų vadovės Ingos Naruševičiūtės, darbdaviai, planuodami kalėdinius įmonės vakarėlius, įprastai didžiausią dėmesį skiria renginio vietai, vedėjui ir maitinimui. Renginių projektų vadovė prognozuoja, kad kalėdinius renginius rengiančios įmonės šiemet išleis daugiau nei praėjusiais metais.

„Dažnai girdime užsakovų pageidavimą orientuotis į pernai ar užpernai organizuoto renginio biudžetą, tačiau dažniausiai tenka užsakovus nuliūdinti.

Jeigu norime surengti tokį pat kokybišką renginį, reikia peržiūrėti planuojamą biudžetą ir, dažniausiai, jį padidinti – tą lemia bendra infliacija ir praktiškai visuose sektoriuose išaugusios kainos“, – pasakoja ji.

Pašnekovės teigimu, patalpų nuomos, maitinimo paslaugų ar įrangos kaštai yra daugmaž stabilūs ir lengvai planuojami ruošiant sąmatą.

Nors komandos darbo įkainiai taip pat panašūs, kiekvienais metais jaučiamas nedidelis pabrangimas: „Šiuo metu žmonės dažniausiai nustemba sužinoję renginių vedėjų ir atlikėjų honorarų dydžius – kai kurių atlikėjų honorarų dydis per vienerius metus išaugo dvigubai ir dar daugiau, nepriklausomai nuo miesto, kuriame vyksta renginys.“

Įtaką išlaidoms gali daryti ir unikalios erdvės pasirinkimas. Specialistė akcentuoja, kad renginio sąmata gali išsipūsti pasirinkus atokiai esančią vietą.

„Ypatingai daug logistikos planavimo, organizavimo laiko ir lėšų kainuoja renginiai Neringoje, ypač Nidoje. Ten visos paslaugos pabrangsta labai smarkiai. Ir nors tikrai daug įmonių ten norėtų organizuoti savo renginius darbuotojams ar klientams, tik nedaugelis gali sau tai leisti“, – sako projektų vadovė.

„Klaipėda ID“ Investicinės aplinkos projektų vadovė Virginija Ketlerienė pažymi, kad Klaipėda gali tapti pirmu pasirinkimu renginiams prie jūros – miestas pasižymi plačia renginių erdvių infrastruktūra ir didmiesčio galimybėmis, turi didelę apgyvendinimo įstaigų pasiūlą.

Mažesniuose miestuose – mažesnės kainos

I. Naruševičiūtė, lygindama didžiuosius miestus, pastebi, kad Kaune ir Klaipėdoje paslaugos kainuoja šiek tiek mažiau nei Vilniuje.

„Esant mažesniam renginiui, kai reikalingas bazinis garso ir apšvietimo technikos komplektas, galima teigti, kad Klaipėdoje tikrai galima rasti nebrangių ir kokybiškų paslaugų. Kainos Lietuvos miestuose gali labai skirtis, pavyzdžiui, jei Vilniuje vieno kąsnio užkandis kainuoja 2,5 ar 3 eurus, tai Klaipėdoje – tik 1,2 euro“, – sako ji.

„Klaipėda ID“ atstovė V. Ketlerienė priduria, kad Klaipėda yra puikus pasirinkimas renginiams ne tik dėl žemesnių maitinimo, apšvietimo įrangos ar patalpų nuomos kainų nei kituose didmiesčiuose, bet ir dėl plataus švenčių erdvių pasirinkimo spektro.

„Tai yra miestas prie jūros ir didmiestis su visa reikalinga infrastruktūra tiek organizatoriams, tiek įmonėms. Čia turime įspūdingų vaizdų, pavyzdžiui, uosto vartų panoramą iš 20 aukšto, ir aukštos kokybės paslaugų, kurios prisideda prie teigiamų renginio kuriamų emocijų“, – sako pašnekovė.

V. Ketlerienės teigimu, Klaipėda turi daugiau privalumų, kurie pasitarnauja organizuojant ne tik vakarėlius, bet ir verslo renginius ar konferencijas.

„Klaipėda yra „15-os minučių miestas“, todėl jame patogu rengti įvairaus pobūdžio renginius, nes nekyla rūpesčių dėl susisiekimo. Turime visus įmanomus pasiekiamumo būdus: vandens transportą (linijiniai keltai, miesto upės elektrinis vandens autobusas), oro transportą (Palangos oro uostas), geležinkelį, tiesioginę jungtį su automagistrale A1. Patogiai išvystytas ir viešasis miesto transportas, kuriuo galima pasiekti beveik visus miesto kampelius“, – pastebi V. Ketlerienė.

Pajūryje – daug savitų ir nestandartinių erdvių

„Klaipėda ID“ atstovės teigimu, uostamiestyje nestinga originalių, nestandartinių vietų įmonių renginiams: „Viena tokių – Pilies muziejaus konferencijų salė, kurią supa kanalai su jachtomis, suteikiantys išskirtinį jūrinio miesto akcentą. Klaipėdoje taip pat yra išskirtinė galimybė organizuoti renginį išsinuomotame kelte.“

Įvairių nestandartinių erdvių vakarėliams netrūksta Danės upės pakrantėje. Ryškiausi pavyzdžiai – buvusiose industrinėse dirbtuvėse veikiantis baras su meninėmis instaliacijomis „Herkus Kantas“ ir renginių erdvė „Hofas“.

Dar keli nestandartiniai pasirinkimai įmonės renginiui – iš senų pramoninių patalpų į jaukią kūrybinių industrijų erdvę virtęs „Malūno loftas“, taip pat „No.74“ ir neseniai atsidaręs „Renginių kombinatas d29b“.

„Savo paslaugas organizatoriams siūlantis kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“ gali adaptuoti erdves pagal renginio pobūdį. Pavyzdžiui, kino salėje galima surengti kalėdinį įmonės kino seansą darbuotojams“, – sako V. Ketlerienė.

Įmonės vakarą kamerinėje erdvėje taip pat siūloma surengti miesto širdyje įsikūrusiame Klaipėdos dramos teatre, o kalėdinius seansus kiek netikėtoje aplinkoje – Lietuvos jūrų muziejuje ir renginio metu stebėti plaukiojančius delfinus. Ypatingai pasijusti klausant bangų ošimo galima ir ant jūros kranto įsikūrusiuose restoranuose „Baltas ruonis“ ar „Toli nuo klasikos“.

Prašo daugiau laiko bendravimui

Renginių organizatorė I. Naruševičiūtė pastebi, kad vietos, kuriose kasmet rengiami vakarėliai, nuolat varijuoja, keičiasi, o gruodžio mėnesį, kai užimtumas būna itin didelis, dažniausiai tenka šventę organizuoti tiesiog ten, kur telpa visi dalyviai.

Pašnekovė pastebi, kad šiais socialinių tinklų laikais nė vienas renginys neapsieina be fotografavimosi, todėl vakarėlio vietoje būtina paruošti estetišką aplinką, įrengti fotosienelę.

Tačiau įmonės nevengia vis dažniau vakarėlių rengti ir iš pirmo žvilgsnio mažiau patraukliose vietose, pavyzdžiui, verslo centrų požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Jas jaukiomis padeda paversti tinkami apšvietimo, šildymo sprendimai, muzika, dekoras.

„Pirmoji kava“ atstovė pasakoja, kad po COVID-19 pandemijos vakarėlių užsakovai lyg susitarę prašo sukurti mažiau aktyvią šventės programą.

„Įmonės paprastai pageidauja renginiuose turėti įtraukiančių, originalių veiklų ir pramogų, atspindinčių įmonės vidaus kultūrą, vertybes bei pozicijas.

Tačiau po pandemijos daugelis yra išsiilgę gyvo bendravimo, buvimo su kolegomis, todėl dažnai sulaukiame ir prašymų „neužkrauti“ šventinio renginio programos, ją daryti mažiau intensyvią ir palikti daugiau laisvo laiko“, – teigia I. Naruševičiūtė.