„Grigeo Klaipėda“ byloje sprendimas dėl kreipimosi į ES ir Konstitucinį teismus bus priimtas po įrodymų tyrimo

„Posėdyje teismas informavo proceso dalyvius, kad klausimas dėl kreipimosi į ESTT ir KT nebus sprendžiamas, kol nebus baigtas šioje byloje įrodymų tyrimas“, – Eltai pirmadienį sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Anot jo, prašymai kreiptis į ESTT ir KT yra prijungti prie bylos.

„Grigeo Klaipėda“ atstovai dėl galimų prieštaravimų tarp Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių teisės aktų bei pastarųjų atitikties Konstitucijai Šiaulių apygardos teismo prašo kreiptis į ESTT ir KT.

Prašymas grindžiamas tuo, kad Seimas šių metų liepą Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino didelės žalos aplinkai apibrėžimą, o tą patį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino, kad byloje pritaikyta žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik kraštutiniais atvejais.

Šių metų liepos 5 dieną LVAT priėmė sprendimą dėl 2002 m. aplinkos ministro įsakymu nustatytos žalos aplinkai dydžių nustatymo metodikos, kuria Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) rėmėsi vertindamas galimai bendrovės veiksmais padarytą žalą aplinkai. Remiantis šiuo vertinimu, „Grigeo Klaipėda“ taip pat pareikštas 48 mln. eurų siekiantis civilinis ieškinys.

LVAT išaiškinimu, AAD pritaikytas žalos dydžio nustatymo metodas ir žalos atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik tuomet, kai negali būti pritaikytos jokios kitos priemonės.

Nuo naujų metų byla bus nagrinėjama intensyviau

Kaip Eltai teigė Šiaulių apygardos teismo atstovas V. Jončas, pirmadienį taip paskelbta, kad nuo kitų metų sausio 1 d. „Grigeo Klaipėda“ byla bus nagrinėjama intensyviau.

„Posėdžiai šitoje byloje vyks ne mažiau kaip du kartus per savaitę“, – sakė teismo atstovas.

Anot jo, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Teisėjų tarybos sprendimus, kuriais numatyta, kad didelės apimties, sudėtingos bylos gali būti nagrinėjamos intensyvesniu grafiku.

„Viena iš tokių bylų yra vadinamoji „Grigeo Klaipėda“ byla“, – tvirtino V. Jončas.

Pirmadienį byloje toliau apklausiamas buvęs „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.