Grafičiai senamiestyje: menas ar tarša?

(1)

Klaipėdos senamiestyje ant pastatų sienų daugėja ne itin didelio formato su niekuo nederintų piešinių be autorystės. Ir tai ne aerozoliniais dažais išpurkšti tagai, o grafičiai su pretenzija į meną. „Tai yra miesto tarša“, - kategoriškai juos vertina gyventojai ir specialistai, policija vadinamiesiems „dailininkams“ graso baudomis, viešaisiais darbais ir net laisvės apribojimu, tačiau juos pričiupti ir identifikuoti nėra lengva.

Klaipėdos senamiestyje gyvenanti žurnalistė Agnė Bukartaitė spėja, kad bent trys neseniai nupiešti piešiniai pagal braižą gali būti to paties autoriaus ar autorių.

„Iš pradžių atsirado piešinys praėjime prie Dramos teatro, po to Aukštojoje gatvėje einant link Senojo turgaus, Tomo gatvėje netoli “Leikos" baro. Visi jie panašaus stiliaus.

Akivaizdu, kad jų autorius bandė tokiu būdu transliuoti kažkokią socialinę žinutę, bet ji nėra aiški. Mano nuomone, tai yra tiesiog miesto ir privataus turto gadinimas„, - komentavo “Vakarų ekspresui" A. Bukartaitė.

Pašnekovė pažymėjo, kad nekritikuoja paties gatvės meno arba grafičių žanro, tačiau jam turi būti parinkta vieta.

„Gdanske gatvės meno kūriniai puošia didžiulius miesto kvartalus, tačiau senamiestyje save gerbiantys grafitininkai laikosi garbės kodekso nepalikinėti savo parašų“, - sakė A. Bukartaitė.

Nuspalvina pilką kasdienybę

Žurnalistei pasidalinus piešinių nuotraukomis socialiniame tinkle „Facebook“, dauguma komentatorių taip pat papylė kritikos dailininkui ar dailininkei. 

Čia pat buvo nustatyta, kad piešinių autorius yra daugiau ar mažiau susipažinęs su tapyba, matęs Van Gogo ir Edvardo Muncho reprodukcijas ir grūmojama, kad tokiems piešiniams ne vieta ant mažučio Klaipėdos senamiesčio pastatų sienų.

Tačiau atsirado ir tokių, kurie išreiškė kitokią nuomonę.

"Matau, daug profesionalų piktinasi, draudimais mojuoja. Man, pavyzdžiui, daugybė profų darbų yra ne šiaip negražūs, o pobaisiai. Net jei pripažinti ar pagal kažkokius kanonus.

Tad leiskime kurti ir mėgėjams.

Man šitie piešiniai mielesni, nei aptrupėjusios saugomos senamiesčio sienos.

Bent kažkiek nuspalvina ir paįvairina pilką uostamiesčio kasdienybę", - komentavo Rokas Arbušis ir pasidalijo dar vieno piešinio, nupiešto ant vieno iš senamiesčio pastatų geležinių durų, nuotrauka.

Sunku identifikuoti

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė apgailestavo, kad prie kiekvieno uostamiesčio pastato pastatyti po pareigūną galimybės nėra.

„Jei piliečiai pastebi niokojamus pastatus ar kitų asmenų turtą, prašome nedelsiant skambinti 112, bei, esant galimybei, pareigūnams apibūdinti netinkamai besielgiančius asmenis“, - ragino pareigūnė.

Klaipėdos apskrities VPK kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. Klaipėdos mieste pradėta 13 ikiteisminių tyrimų dėl įvairiais piešiniais ar užrašais išterliotų pastatų sienų ar kitų objektų.

Pareigūnams galimai pavyko nustatyti įtariamąjį, kuris metų pradžioje Melnragės paplūdimyje, purškiamais dažais išpaišė 20 persirengimo kabinų bei gelbėjimo stoties pastato sieną.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str. Apskaičiuota 730 eurų žala, nustatytas 2007 m. gim. galimas įtariamasis. Vasarą tyrimas buvo baigtas ir baudžiamuoju įsakymu perduotas teismui.

Deja, ne visi tyrimai pasiekia teismą.

Policija šių metų rugsėjo 9 d. buvo informuota, kad Klaipėdoje, Teatro gatvėje, ant pastato sienos nupieštas piešinys. Pradėtas ikiteisminis tyrimas tą patį mėnesį sustabdytas, nes įtariamasis nenustatytas.

„Paimtas dažų mėginys, gavus papildomų duomenų tyrimas būtų atnaujintas“, - informavo A. Grauslienė.

Ne bet kas gali tapyti ant sienų

Klaipėdos miesto viešosios Imanuelio Kanto bibliotekos Meno skyriaus vedėja, menotyrininkė, monumentaliojo meno žinovė Birutė Skaisgirienė, vertindama naujausius „kūrinius“, buvo griežta.

"Kaip žmogus, tik nusipirkęs fleitą, netampa muzikantu, taip žmogus, įsigijęs dažų ir teptukų, netampa menininku, galinčiu tapyti ant sienų be jokios atsakomybės.

Kiekvienas mes galime tapyti ir tai puikus saviraiškos būdas, kai tapoma ant popieriaus ar drobės, bet ne ant sienų.

Labai liūdna ir pikta, kad Klaipėdos senamiestyje daugėja tokių pavyzdžių. Tai yra miesto tarša", - įsitikinusi pašnekovė.

B. Skaisgirienė akcentavo, kad tapyti ant sienų ne bet kas gali.

"Kūrinys ant sienos yra viešoje erdvėje ir visiems nuolat matomas, tad jį kuriančio dailininko atsakomybė prieš žiūrovą yra šimtą kartų didesnė. Klaipėdoje turime tik du profesionalius freskos menininkus - Angeliną Banytę ir Juozą Vosylių.

Taip pat turime puikų gatvės meno kūrėją Edvardą Šeputį (Shepa), kuris ištapė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto sieną, „Jazzpilio“ sieną, hostelio sieną Butkų Juzės gatvėje ir kt. grafičius, taip pat dailininką Radioną Petrovą.

Kitos gatvės meno Klaipėdoje iniciatyvos, pavyzdžiui, svajojanti mergaitė Janonio gatvės pradžioje arba mergaitė ant pastato sienos Šaulių gatvėje priklauso Kauno, Vilniaus menininkams", - pastebėjo pašnekovė.

Meninis autoriaus išsilavinimas, anot B. Skaisgirienės, yra pagrindinis lakmuso popierėlis, nustatant kūrinio kokybę.

Reikia suderinti

B. Skaisgirienė sutiko, kad gatvės menininkais gali būti ir neprofesionalūs dailininkai, tačiau tada, anot pašnekovės, jų kūryba turi būti suderinta, kuruojama, jai parenkama vieta.

"Klaipėdoje turime puikių pavyzdžių: Adomo Brako dailės mokyklos moksleivių ištapyta tvora Kauno gatvėje, piešiniai ant tvoros link molo Melnragėje, arba grafičiai Baltijos pr. žiede.

Manau, kad tokių grafičių Klaipėdoje galėtų būti daug daugiau, ypač naujuose miesto rajonuose, kurie dabar yra pilki ir be veido.

Dabar dažniausiai grafičius mieste leidžiama tapyti ant pastatų, kurie bus renovuojami, atnaujinami.

Tai sąlygoja jų laikinumą. Manau, kad gatvės menas turėtų atsirasti ant naujų pastatų sienų ir puošti miestą, tačiau tokiems projektams Klaipėdoje labai trūksta kuratorių, kurie pasirūpintų leidimais, technika ir priemonėmis.

Šios iniciatyvos galėtų imtis Vilniaus dailės akademijos studentai ar Adomo Brako dailės mokykla, Eduardo Balsio menų mokykla", - samprotavo B. Skaisgirienė.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder