Gelbėtojų sezonas baigėsi: pateikti iškalbingi skaičiai

Tačiau besimaudantieji Baltijos jūroje turėtų būti atidūs ir patys pasirūpinti savo saugumu - nuo rugsėjo 15 dienos paplūdimiuose gelbėtojai jau nebebudi. Tai praneša ir paplūdimiuose įrengti specialūs ženklai.

„Mes, gelbėtojai, paplūdimiuose kasmet dirbame iki rugsėjo 15 dienos. Vėliau jau ir vanduo būna šaltokas, ir besimaudančiųjų būna mažai. 

O jei ir maudosi žmonės, atkreipkite dėmesį, kad maudynės jau būna visai kitokios - greitai įšoka į vandenį ir keliauja į krantą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.

Statistika verčia susimąstyti

Jis apžvelgė ir pasibaigusį vasaros sezoną bei pateikė išsamią statistiką.

„Šiemet paplūdimiuose Melnragėje, Giruliuose ir Smiltynėje budėjo 50 gelbėtojų, iš viso mūsų pliažuose veikė 12 gelbėtojų postų. Kalbant apie praėjusią vasarą, sakyčiau, kad ji gelbėtojams buvo viena darbingiausių ir įtempčiausių“, - pabrėžė A. Siakki.

Anot jo, tam įtakos turėjo oro sąlygos ir vyraujančios srovės.

„Praėjusiais metais vasara buvo vėjuota, bet daugiau lietinga, o šiemet, kai pūsdavo vėjas, dažnai buvo ir saulėta. Tai lėmė susidarančias atgalines sroves. 

Pastebėjome, kad ypač savaitgaliais, kai būna didžiausias poilsiautojų srautas, jūra būdavo banguota, o oras - saulėtas. Tada ir skęstančiųjų pasitaiko daugiausiai“, - atkreipė dėmesį Klaipėdos gelbėtojų vadas.

Jis pateikė ir iškalbingų skaičių.

„Pagal mūsų užfiksuotą statistiką, Klaipėdos gelbėtojai iš jūros gniaužtų ištraukė 33 skęstančius žmones, iš jų 9 - vaikai. Bet kiek tūkstančių kartų dar buvo nuolat prašoma žmonių nelįsti į vandenį ir atliekamas prevencinis darbas, kuomet būdavo iškelta raudona vėliava. Veiklos ir darbo gelbėtojai turėjo išties daug“, - kalbėjo A. Siakki.

Paplūdimiuose į medikus poilsiautojai kreipėsi net 725 kartus, iš jų 25 kartus buvo rimti atvejai, kuomet teko kviesti ir greitosios medicinos pagalbos ekipažus.

„Iš dažniausių sveikatos bėdų - pakilęs kraujospūdis, patirti saulės smūgiai, bičių, širšių, vapsvų įkandimai, tačiau neapsieita ir be kojų, rankų kaulų lūžių, skaudžių nukritimų nuo dviračio ar paspirtuko, rimtų galvos sutrenkimų ar net prasiskėlimų, jūros vandens prisigėrimo atvejų. Tuomet jau į pagalbą skubėjo greitoji pagalba“, - vardijo atvejus A. Siakki.

Gelbėjo, bet patys nuskendo

Praėjusią vasarą Klaipėdos paplūdimiuose neišvengta ir skaudžių nelaimių: nuskendo du žmonės.

"Pirmasis žmogus nuskendo birželio mėnesį anksti ryte, kai pliažuose nebudi gelbėtojai. Jis puolė gelbėti skęstančių mergaičių. 

Antrasis žmogus nuskendo jau vasaros pabaigoje - rugpjūčio mėnesį. Jis taip pat bandė gelbėti skęstančius vaikus. 

Ne kartą esame kalbėję ir raginę žmones įvertinti savo galimybes ir nepulti patiems gelbėti žmonių, o, jei budi gelbėtojai, kuo skubiau pranešti jiems.

Pirmiausia būtina suprasti, kad kiekvienas žmogus atsako už savo veiksmus vandenyje. Jei asmuo ignoruoja perspėjimus apie stiprias atgalines sroves, plaukioja pavojingose, duobėtose zonose ar pervertina savo plaukimo įgūdžius, jis kelia pavojų savo gyvybei.

Svarbu žinoti savo galimybes ir laikytis paplūdimio taisyklių, nes tai yra pirmasis žingsnis apsaugant save ir kitus nuo nelaimių. 

Skendimo atvejis visada sukelia didelį stresą, todėl natūralu, kad norisi skubėti į pagalbą. Tačiau svarbu suprasti, kad bandymas gelbėti skęstantį žmogų be tinkamo pasiruošimo gali baigtis tragedija tiek gelbėjančiajam, tiek skęstančiajam.

Geriausia, ką galite padaryti, pamatę skęstantį žmogų, - nedelsiant kviesti pagalbą ir, jei įmanoma, padėti iš kranto (mesti gelbėjimosi ratą, plūdę, ištiesti pagalį ir pan.). Gelbėjimo veiksmai turėtų būti palikti profesionalams, kurie turi tinkamą mokymą ir patirtį tokioms situacijoms valdyti", - sako A. Siakki.

Anot Klaipėdos gelbėtojų vado, didžiausios poilsiautojų daromos klaidos: įspėjamųjų ženklų ir vėliavų nepaisymas, alkoholio vartojimas ir nepilnamečių vaikų nepriežiūra.

„Juk šiemet būtent du žmonės ir nuskendo vien dėl to, kad kažkas neprižiūrėjo savo nepilnamečių vaikų, leido jiems vieniems maudytis ir jie ėmė skęsti, o visiškai nepažįstami žmonės, ėmę vaikus gelbėti, nuskendo. Skaudžios nelaimės, kurių buvo galima išvengti, jei tėveliai ir jų vaikai būtų atsakingiau elgęsi“, - akcentavo A. Siakki.