„Aukuro“ gimnazija jubiliejų švenčia miuziklo ritmu

Pradžioje buvo būtinybė suorganizuoti gimnazijos renginį. Vėliau gimė idėja vyksme sujungti teatrą, muziką ir šokį.

Ir taip pamažu mintis tapo tuo, ką šiandien „Aukuro“ gimnazija įvardija miuziklu. Reginiu, skaičiuojančiu jau beveik du dešimtmečius.

Nuo meno dalykų jungties alumnų renginyje, kai iš Klaipėdos dramos teatro buvo skolinti žymių spektaklių karalių rūbai sužavėti susirinkusiuosius (tada dar 8-osios vidurinės mokyklos mokinius), išsirutuliojusi idėja 2005 m. tapo pirmuoju miuziklu „Angelų pasakos“ pagal Vytauto V. Landsbergio kūrybą.

2024 metais sulaukta jau 15-ojo miuziklo - „Gyvenimas tęsiasi“ pagal lietuvių liaudies dainą „Išėjo tėvelis į mišką“, lietuvių autorių dainas ir ukrainiečių poeziją.

Šalia darbščių ir talentingų mokinių, norinčių veikti meno pasaulyje, visada buvo mokytojai J. Norvilienė, I. Stonienė, R. Veličkienė, V. Puišytė, M. Lisinskė, S. Narkienė, V. Stumbrienė, M. Kučikas, D. Linkevičienė, L. Kaupienė, jiems talkinantys muzikantai V. Rubežas, V. Krasnopiorovas, E. Federavičius.

Vieni trumpiau, kiti ilgiau, tačiau visų noras vienas - kad jaunas žmogus formuotųsi vertybes, kuriančią pasaulėžiūrą, vidinę kultūrą, išmoktų siekti tikslų, kurie neretai reikalauja didelio darbo, atsakomybės. Rastų save, išmoktų priimti žaibiškus sprendimus sudėtingoje, keblioje situacijoje, valdytų baimes, būtų atsakingas ir už save, ir už komandą, pajustų sėkmę.

Muzikinis vaidinimas - ne tik pasirodymas scenoje.

Tai ir scenarijaus kūrimas, repeticijos, jų metu gimstančios naujos idėjos, nauji sceniniai sprendimai, kuriuose mokinys yra visateisis vyksmo dalyvis - gera idėja įgyvendinama miuzikle.

Žinoma, repeticijos - darbas. Alumnė Gabrielė N. prisimena, jog repeticijos nejučiomis užsitęsdavo tiek, jog budėtoja skambučiu primindavo, kad laikas namo, o dar kokios trys dainos likusios repetuoti.

Jai antrina ir Ugnė M.: „Repeticijos iki vakaro, nors tądien į mokyklą eiti nereikia. Mandarinų kvapas salėje. Aplankai su dainų žodžiais. Stovėjimas muzikos kabinete prie pianino. Pirmi nejaukūs sustojimai su kitu, kai reikia žiūrėti į akis ir dainuoti...“

Tai darbas, kuris reikalauja kartojimo, kantrybės, anot miuziklo alumno Justo M., nuolatinio zulinimo dainų žodžių, konkrečios scenos iki nebegalėjimo, nes vis kažkas ne laiku ar ne vietoj pasako žodį ar kokią lazdą numeta.

Tačiau sunkus darbas pasiteisina, nes ne vienas dainavęs ir vaidinęs teigia, jog svarbiausias prisiminimas iš mokyklos - būtent miuziklas.

Viktorija D. mena, kad "pasirodymo metu visi tapdavom viena jėga, stichija. Sunku žodžiais apsakyti.

Jaudulys, drąsa, motyvacija pasirodyti gerai... Pasirodymui prasidėjus nebejauti, kad esi atskiras žmogus, kūnas.

Toks jausmas, jog tampi vienu kūnu ir protu, matančiu vieną tikslą."

„Tradicinis rankų sudėjimas, paskutiniai motyvaciniai žodžiai, jaudulys prieš pasirodymą, slaptas ėjimas per sporto salę ir laukimas ant laiptų, kada galėsi pradėti vaidinti... Galėčiau rašyti ir rašyti, nes tai buvo patys geriausi momentai...“ - prisimena Ugnė, kuri ne kartą buvo pagrindinis miuziklo balsas.

Muzikiniai vaidinimai, paprastai suburiantys gimnazijos bendruomenę kalėdiniu laikotarpiu, jau ne kartą Lietuvai svarbių datų fone pasibeldžia ir į Klaipėdos miesto žmonių širdis.

Vasario 15 d. „Aukuro“ gimnazijos bendruomenė kviečia klaipėdiečius užsukti į Žvejų rūmus ir apmąstyti, kaip gyventi kasdienybę, kai meilei tenka nuolat remti pečius su blogiu? Kaip išlaukti meilės, kuri nuo apšaudymų slepiasi apkasuose? Kaip mylėti tą, kuriam draugai užmerkia akis? Ką reiškia būti vaiku tada, kai suaugusieji nepajėgia išbūti?

Gyvenimas tęsiasi net apkasuose, sodinant svogūnus, nes apšaudymai kartais liaujasi. Sakydami Louise Glück, Arturo Dronios, Lesios Policiuk žodžius, kuriuos išvertė lietuvių poetas Marius Burokas, dainuodami lietuvių autorių dainas, Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos mokiniai nori priminti, kokia svarbi Vasario 16-oji, kas įvyko vasario 24-ąją... Geltona ir mėlyna... Geltona, žalia, raudona...

Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos sukurti miuziklai

2005 m. - „Angelų pasakos“ pagal Vytauto V. Landsbergio kūrybą 2006 m. - „Meilė daro stebuklus“ 2007 m. - „Atverkime stebuklų pasakos vartus“ 2008 m. - „Tavo širdis gali grąžinti mano pasauliui spalvas“ 2009 m. - „Tūkstantmečio aidas“ 2010 m. - „Eglė žalčių karalienė“ (pagal S. Nėries poemą „Eglė žalčių karalienė“) 2011 m. „Nupiešti pasaulį gali“ (pagal senąją animaciją) 2012 m. - „Rožei reikia mėnulio“ (pagal V. Šekspyro tragediją „Romeo ir Džuljeta“ ir „Hiperbolės“ dainas) 2013 m. - „Gintarinė legenda“ (pagal lietuvių padavimą „Jūratė ir Kastytis“, Maironio eiles, grupės „Skylė“ dainas) 2014 m. - „Pasaka. Dešimtoji karalystė“ (pagal buvusius miuziklus, pasaką „Pelenė“, M. Mikutavičiaus muziką) 2014 m. - „Baladė apie gyvenimo džiaugsmą“ (pagal V. Kernagio muziką, S. Gedos eiles ir lietuvių liaudies pasaką „Ropė“) 2016 m. - „Juodojo sparno broliai“ (muzikinis vaidinimas lietuvių liaudies pasakos „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ motyvais pagal grupių „Skylė“ ir „Airija“ muziką bei tekstus) 2019 m. - „Be ribų“ (pagal R. Bacho alegorinę apysaką „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ bei G. Merlo, L. Adomaičio, R. Radzevičiaus, A. Mamontovo dainas) 2022 m. - „Kur vandenynai kalbasi slapčia“ (pagal H. K. Anderseno pasaką „Undinėlė“) 2024 m. - „Gyvenimas tęsiasi“ (pagal lietuvių liaudies dainą „Išėjo tėvelis į mišką“, lietuvių autorių dainas ir ukrainiečių poeziją)