Uostamiestyje pagerbti socialiniai darbuotojai

„Pats raštas gal ir simbolinis, bet mūsų padėka jums yra didžiulė. Visos grėsmės yra kur kas arčiau jūsų, būnančių priešakinėse socialinio fronto linijose, nei tų, kurie apie tai kalba ar rašo. Todėl linkėjimas sveikatos jums turi būti su dvigubu koeficientu“, - socialinių darbuotojų pagerbimo ceremonijoje sakė uostamiesčio meras.

„Mes visada sakome, kad žmogus pats turi jaustis gerai, kai jis padeda kitam. Ši profesija - tam tikras pašaukimas“, - kalbėjo A. Liesytė.

 

Iš tikrųjų Lietuvos socialinių darbuotojų diena švenčiama kiekvieną rugsėjo 27 d. nuo 2004 metų. Klaipėdos savivaldybei ir socialiniams darbuotojams, turint omenyje, kad reikėjo sukviesti nemažai žmonių, patogiau buvo surengti apdovanojimo ceremoniją ir pasveikinti juos su švente būtent vakar.

Ir tai nemažai jų nedalyvavo apdovanojimo ceremonijoje. Beje, tarp apdovanotųjų buvo ir trys vyrai. Tai paneigia pasakymą, kad socialiniais darbuotojais gali dirbti tik moterys.

Pasak A. Liesytės, kai pernai buvo švenčiama ši šventė, tikrai niekas netikėjo, kad ir šiemet per ją visi būsime su kaukėmis. V. Grubliauskas išreiškė viltį, kad trečias kartas tikrai nemeluos.

Anot jo, kitais metais, pagal dabartines prognozes, šioje šventėje tikriausiai nebereikės skaityti žmonių šypsenų iš akių, nes dabar po kaukėmis jų nematyti, ir savo profesinės šventės paminėti kur kas platesnėje erdvėje susirinks visi socialiniai darbuotojai, o ne tik kolektyvų atstovai.

Paslaugų poreikis didžiulis

Klaipėdoje socialinių darbuotojų yra arti 200. Tuos, kuriuos reikia apdovanoti profesinės dienos proga, siūlo patys kolektyvai. Padėkos raštais vakar apdovanoti ne tik septynių biudžetinių įstaigų, bet ir kitų organizacijų socialiniai darbuotojai.

Socialinės paramos skyriaus vedėja sako, kad socialinių darbuotojų uostamiestyje proporcingai daugėja, bet ne biudžetinėse įstaigose, o tose, kuriose paslaugos yra perkamos, t. y. viešųjų įstaigų sektoriuje.

„Socialinių paslaugų poreikis didelis. Visos naujosios įstaigos turi užsidirbti prestižą. Bet mes laiduojame už tas kitas įstaigas.

Daugėja ir tų, kuriems reikalinga socialinė pagalba. Anksčiau žmonės nežinojo tokių dalykų. Dabar mes žinome, kiek yra senyvo amžiaus žmonių, vaikų su rizika, priklausomų asmenų, turinčių negalią žmonių“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Liesytė ir pridūrė, kad socialinių paslaugų planavimas turi vykti ne pagal bendrą gyventojų skaičių mieste, o pagal tam tikros kategorijos žmonių skaičių.

Pasak jos, kai imamas bendrasis gyventojų skaičius, nebūna aišku, kiek procentų poreikių yra tenkinama.

„Skundžiamasi dėl eilių gauti paslaugas. Bet kartais būna, kad daug žmonių stovi eilėje vienoje įstaigoje, o kitoje eilių nėra. Pasiūlome kreiptis į kitą, žmogus nesutinka. Pavyzdžiui, vienu metu prieš prasidedant kovido pandemijai eilėje į Klaipėdos senelių namus buvo per 90 žmonių. Šiuo metu jų eilėje laukia tik 20, bet aplinkiniuose globos namuose yra tuščių vietų“, - sakė A. Liesytė.