Unikalus vitražas papuoš Klaipėdos hospiso koplyčią

VšĮ Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras „Klaipėdos hospisas“ neseniai persikėlė į naujas modernias patalpas. Atsiradus papildomoms erdvėms, hospiso įkūrėja Rasa Dagienė nusprendė įkurti jose koplyčią, kurioje paguodą ir ramybę atrastų tiek hospiso pacientai, tiek jų artimieji.

Hospiso koplytėlė bus skirta visiems tikėjimams, motinos su kūdikiu atvaizdas, kaip pagrindinis jos akcentas, pasirinktas kaip ramybės, meilės ir saugumo simbolis, priimtinas skirtingų konfesijų atstovams. Taip pat koplyčioje bus įvairių maldaknygių, katalikiškų knygų.

„Idėja apie visų tikėjimų koplyčią yra tiesiog nuostabi. Sukurti vietą, kurioje neprimetama jokia religija, kur religijos nekonkuruoja viena su kita ir kiekvienas gali pabūti su savimi, savo mintimis, užsipildyti viltimi ir tikėjimu, yra tiesiog puiku“, - gyrė Klaipėdos hospiso iniciatyvą menininkė.

Vitražą šiai koplyčiai L. Karčiauskaitė-Potet kūrė net dvejus metus.

"Tai yra daugiausia laiko ir atsidavimo pareikalavęs mano darbas, bet labai džiaugiuosi, kad žiūrovas to nemato, o mato tik patį kūrinį - tiesiog išbaigtą ir dvelkiantį ramybe.

Motyvas pasirinktas gerai apgalvojus pačią kūriniui skirtą eksponavimo vietą. Hospisas ir ten esantys žmonės savaime įkvepia ramybei, kuri turi ateiti esant šalia. Butent todėl buvo pasirinktas labai aiškus figūrinis vaizdavimas, kiek nebūdingas mano kūrybai. Miegantis kūdikis ant motinos rankų atneša jaukumo, šilumos, globėjiškumo jausmą žiūrovui.

Pats piešinys ant stiklo atliktas labai sudėtinga XIX amžiaus tapymo ant stiklo technika, kai tapoma ne potėpiais ar piešiama linijomis, bet piešinys išgaunamas šešėlio principu - stiklą dengiant teptuku plonyčiu sluoksniu dažų iš metalo oksidų.

Tarp kiekvieno naujo stiklo sluoksnio padengimo stiklas yra iš naujo kaitinamas krosnyje. Šiuo atveju kiekvienas iš šių stiklų buvo kaitinamas mažiausiai po keturis kartus. Tai ilgas ir sudėtingas procesas ir tik tada, kai išgaunamas piešinys skirtingais tonais, paskutiniais štrichais piešinys pabrėžiamas linijomis.

Madonos ir kūdikio veidai, rankos, plaukai išpiešti naudojant bragiųjų metalų oksidą - prancūziškai vadinamą „le jeune d'argent“- brangią glazūrą, gaminamą tikro sidabro pagrindu.

Pats kūrinio fonas – iš pirmo žvilgsnio toks paprastas ir tiesiog skaidrus stiklas – yra sumontuotas iš dviejų sluoksnių stiklų ir turi savyje paslėptą piešinį, kuris atsiranda vos jį apšvietus iš priekio.

Šviesa, einanti per stiklą, piešinį, esantį stikle, nukelia į foną už kūrinio jį išpiešdama plonyčiais šešėliniais štrichais, suteikdama kūriniui vizualaus gylio ir iškeldama Madoną su kūdikiu į pirmą planą.

Aureolės, gaubiančios motinos ir vaiko galvas, lyg ir modernus kontrastas, konkrečiam, senąja tapybos technika atliktam piešiniui. Tai lyg seno ir naujo sąjunga, lyg abstraktaus ir figūrinio kūrinio sujungimas.

Aureolės, susidedančios iš daugybės metalo linijų, yra skirtos reaguoti į apšvietimą ir nubusti nuo kiekvienos pagautos šviesos, tuo suteikiant kūriniui šventumo jausmą", - komentavo savo kūrinį L. Karčiauskaitė-Potet.

Koplyčios atidarymas „Klaipėdos hospise“ planuojamas spalio 8 d., minint Pasaulinę paliatyviosios pagalbos dieną.

FOTO APRASAS Madonos ir kūdikio veidus, rankas, plaukus L. Karčiauskaitė-Potet išpiešė naudodama bragiųjų metalų oksidą - prancūziškai vadinamą „le jeune d'argent“ - brangią glazūrą, gaminamą tikro sidabro pagrindu.